Priėmus Vyriausybės siūlomą antros pensijų pakopos pertvarką, iš sistemos galėtų pasitraukti apie 50 proc. kaupiančiųjų, o tai ilguoju laikotarpiu mažintų pensijų pakeitimo normą, prognozuojama ekspertiniame pertvarkos vertinime.
Mokslininkų išvados paprašė 23 opozicinės konservatorių frakcijos atstovai.
Jie prašė ekspertų įvertinti, kiek Vyriausybės antrosios pensijų pakopos pertvarka atitinka pernai Konstitucinio Teismo (KT) priimtą nutarimą, kad esama pasitraukimą iš kaupimo apribojanti tvarka pažeidžia Konstituciją.
Keturios ekspertų išvados pristatytos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK). Jis penktadienio posėdyje balsuoja dėl Vyriausybės pensijų pertvarkos, o parlamento posėdžių salėje pakeitimai bus svarstomi birželio 19 d.
„(Priėmus pertvarką – ELTA) antros pakopos dalyvių skaičius stipriai sumažėtų, tikėtina, kad pasitrauktų apie 50 proc. dalyvių – ypač mažesnes nei vidutines pajamas gaunantys dalyviai, nors būtent jiems antroji pakopa yra naudingiausia finansiškai (patys sumoka mažiau nei subsidijuoja valstybė)“, – teigiama Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Audriaus Kabašinsko parengtoje išvadoje.
Visgi pabrėžiama, kad šie skaičiavimai yra preliminarūs, nes pertvarką inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) neatliko statistiškai patikimos apklausos.
„Nepriklausomai nuo to, bus pakeitimai ar ne, dauguma prognozių rodo, kad 2032 m. įmokų jau bus surenkama mažiau nei išleidžiama pirmai pakopai išlaikyti dabartiniame lygmenyje. Todėl pensijų sistemos dalyviai, ypač nedalyvaujantys papildomame kaupime, pajus neigiamas pasekmes“, – kartu vertina ekspertas.
Pasak išvados, jeigu iš pensijų kaupimo sistemos pasitrauktų didesnės rizikos dalyviai, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės, pensijų anuitetų ribos galėtų siekti 5-15 proc.
Anot prognozuojama, didesnis nei 20 proc. kaupiančiųjų pasitraukimas iš pensijų sistemos neigiamai paveiktų gyventojų pajamų pakeitimo normą.
Po pertvarkos dėl išaugusių anuiteto ir investavimo sąnaudų sistemoje pasilikusiems ji mažėtų 5-10 proc. (su valstybės subsidija), o kaupimą nutraukusiems – iki 15-20 proc., kai šiuo metu siekia maždaug 50 proc.
Teigiama, esą dėl demografinių pokyčių dirbantieji nesugebės užtikrinti tvaraus pirmos pakopos augimo, net jei vidutinis atlyginimas Lietuvoje pakiltų iki Vokietijos ar Liuksemburgo lygio.
Konservatoriai taip pat klausė, kaip keistųsi šalies pensijų sistema, jeigu po pertvarkos liktų tik pirmoji „Sodros“ ir trečioji savanoriško kaupimo pakopa.
Išvadoje teigiama, kad, nors trumpuoju laikotarpiu pokyčiai būtų nežymūs, socialiai pažeidžiamų gyventojų skaičių tai ilgainiui išaugintų nuo 20 proc. iki 35-40 proc.
„Praradus valstybės galią ir priverstinį mąstymą apie ateitį ilgame laikotarpyje dalis piliečių taptų socialiai ir finansiškai pažeidžiami, nes patys neprisiverstų atidėti lėšas pensijai, tai galima pastebėti iš silpno trečiosios pakopos išsivystymo Lietuvoje. (…) Tai neigiamai veiktų visų dirbančiųjų nuotaikas, nes mokant vienus didesnių mokesčių Europos Sąjungoje piliečiai tikisi būti socialiai saugūs, ypač vyresniame amžiuje“, – teigiama išvadoje.
Anksčiau ministrė Inga Ruginienė prognozavo, kad priėmus pakeitimus iš sistemos pasitrauktų apie 20 proc. kaupiančiųjų.
„Pakeitimų poveikis nesuderinamas su Konstitucija“
Konstitucinis Teismas (KT) pernai priimtu nutarimu nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją, o teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.
Konservatoriai mokslininkų prašė įvertinti, kaip Vyriausybės siūlymai paveiks pasitikėjimą pensijų sistema ir jos dalyvių teisėtu lūkesčiu pasinaudoti Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis – šiame straipsnyje numatyta valstybės pareiga laiduoti piliečių teisę gauti senatvės pensijas.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto daktaro Tomo Kontauto vertinimu, pertvarkos poveikis pensijų sistemai ir jos dalyviams yra nesuderinamas su Konstitucijos 52 straipsnio tikslais.
„Šiuo metu svarstomi antros pakopos pensijų sistemos pakeitimai – tokie kaip savanoriško dalyvavimo plėtimas vietoje antros pakopos išlaikymo, galimybė sustabdyti kaupimą ar anksčiau atsiimti sukauptas lėšas – kelia riziką konstituciškai svarbių pensijų sistemos tikslų įgyvendinimui“, – išvadoje Seimo komitetui teigia jis.
Anot eksperto, 2003-aisiais įgyvendinta pensijų reforma, įdiegus pirmosios „Sodros“ pakopos ir antrosios pakopos privačių pensijų fondų modelį, mažėjo tiesioginiai finansiniai įsipareigojimai ir ilgalaikė našta ateities kartoms.
Tačiau prognozuojama, kad svarstoma pertvarka galėtų reikšmingai sumažinti aktyviai kaupiančių asmenų skaičių ir senatvėje neužtikrinti pakankamo dydžio pensijų – dėl to didėtų finansinė našta valstybės biudžetui, kurią galiausiai tektų padengti visiems mokesčių mokėtojams, ypač dirbančiajam gyventojų segmentui.
„Taigi siūlomi pakeitimai iš esmės ne pirmos pakopos ir antros pakopos derinimas, o antros pakopos kaip atskiros, pirmą pakopą papildančios, sistemos apimčių mažinimas, grįžtant prie išeitinio taško – pirmos pakopos dominavimo, kuris senstančioms visuomenėms nėra parankus ir neužtikrina Konstitucijos 52 straipsnio tikslų“, – teigia T. Kontautas.
Vyriausybė siūlo pokyčius, kuriais būtų atsisakyta automatinio įtraukimo į kaupimą, gyventojams būtų leidžiama vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir nustatytas beveik 2 metų pasitraukimo iš kaupimo langas.
Siūloma, kad, netenkinant atnaujintoms sąlygoms, gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.
Po diskusijų su pensijų fondais taip pat sutarta palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo – per metus ši subsidija siekia virš 300 mln. eurų.
Ministerija siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.
Numatytos tris sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.
Iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma.
Visas sukauptas lėšas, atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.
