Augintiniai, kaip ir maži vaikai, pasaulį dažnai bando pažinti viską ragaudami. Tai neretai sukelia pavojų jų sveikatai. Kaip elgtis įtarus, kad mylimas keturkojis prarijo svetimkūnį? Patarimais dalijasi Vilniaus kolegijos (VIKO) Veterinarijos klinikos vadovas Robert Masoit.
„Augintiniai, ypatingai – šunys ir katės, turi polinkį paragauti gatvėje ar namuose rastų smulkių daiktų. Įprastai tai būna plaukų gumytės, vaisių kauliukai, smulkūs vaikų žaislai, įvairių audinių gabalėliai, kartais pasitaiko ir žiurkių nuodų ar net adatų“, – pasakoja R. Masoit.
Pasak jo, gyvūnai dažnai valgo tai, kas yra toksiška, o tai sukelia grėsmę jų sveikatai. Gydytojas taip pat priduria, kad svetimkūnių kategorijai yra priskiriami ir kaulai, kuriuos šunims duoda patys šeimininkai.
„Smulkūs daiktai gali įstrigti augintinių stemplėje ir sukelti rimtų virškinimo sistemos sutrikimų, todėl dažnai prireikia net operacijos“, – teigia R. Masoit.
VIKO Veterinarijos klinikos vadovas ragina įtarus, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį, nedelsti ir iš karto kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Signalizuoja net seilėtekis
Simptomų, kurie gali išduoti, kad gyvūnas prarijo svetimkūnį, yra ne vienas.
„Augintinio žiaukčiojimas, vėmimas, viduriavimas, padidėjęs seilėtekis – visa tai gali atskleisti, kad keturkojis prarijo kažką nevalgomo“, – pasakoja veterinarijos gydytojas.
Anot R. Masoit, dažnu atveju gyvūnai jaučia skausmą ir diskomfortą pilvo srityje: „Augintinio pilvelis būna įtemptas, atsiranda gurguliavimas bei vidurių pūtimas. Dėl šių nemalonių jausmų gyvūnas nenori ėsti, kartais net atsisako vandens.“
R. Masoit taip pat pastebi, kad svetimkūnį prarijęs keturkojis tampa pasyvus, liūdnas, sumažėja jo aktyvumas.
Du gydymo būdai
Atvykus į veterinarijos kliniką, pirmiausia, parengiama augintinio anamnezė. „Surenkame informaciją, kodėl kilo įtarimas, kad augintinis suėdė kažką nevalgomo, prieš kiek laiko tai galėjo įvykti ir kaip kito gyvūno būklė“, – pasakoja R. Masoit.
Aptarus surinktus duomenis apie ištikusią nelaimę, toliau seka detali gyvūno apžiūra. „Po pokalbio su gyvūno šeimininkais atliekame veterinarinį patikrinimą. Padarome kraujo, šlapimo, išmatų tyrimus bei specializuotą vaizdinę diagnostiką – ultragarsinį tyrimą, rentgeno nuotraukas, endoskopiją“, – teigia specialistas.
Pasak gydytojo, aptikus augintinio skrandyje svetimkūnį, jį pašalinti galima dviem būdais – traukiant specialiu aparatu per stemplę arba atliekant chirurginę operaciją.
„Šalinant svetimkūnį pirmuoju variantu yra atliekama gastroskopija – bandoma pašalinti nevalgomą objektą iš vidaus naudojant gastroskopą. Šiame aparate esanti kamera suteikia galimybę apžiūrėti skrandžio gleivinę, todėl aptikus svetimkūnį, jis pašalinamas naudojant specialias žnyples. Vis dėlto, jei svetimkūnis jau būna patekęs į plonąjį žarnyną, gastroskopijos nepakanka ir tenka augintinį operuoti“, – teigia specialistas.
Gydytojas pasakoja, kad prie gyvūno būklės patikrinimo bei gydymo proceso prisideda ir studentai.
„Veterinarijos gydytojas studentams detaliai pasakoja viską – nuo paprasčiausios procedūros, kai ateinama nusipirkti tabletės šuniukui nuo kirminų iki dalyvavimo operacijose. Pavyzdžiui, traukdami svetimkūnį detaliai paaiškiname, kaip teisingai iš organizmo pašalinti prarytą daiktą, ką reikia atlikti prieš procedūrą, o ką po jos, kokius prietaisus naudoti“, – dalijasi R. Masoit.
Pasak klinikos vadovo, veterinarijos felčeriui svarbios ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios, todėl kiekvienam VIKO studentui sudaroma galimybė praktinės patirties įgyti kolegijos Veterinarijos klinikoje.
„Šiuo metu VIKO Veterinarijos klinikoje dirba keturi specialistai – bendrosios praktikos terapeutė-chirurgė, traumatologas-neurologas, dermatologė ir gydytojas, kuris specializuojasi gastroskopijoje, endoskopijoje ir oftalmologijoje. Bene visi VIKO gydytojai dirba kitose veterinarijos klinikose, o čia ateina vedami noro suteikti žinių besimokantiems“, – teigia R. Masoit.
