Šiandien Vilnius švenčia – 125 sostinės mokyklos oficialiai pradėjo naujus mokslo metus. Mokyklų duris šiemet atvėrė net apie 65 tūkst. moksleivių, iš jų – apie 6,5 tūkst. pirmokų. Barboros Radvilaitės progimnazija šiemet sulaukė 87 pirmokų. Juos ir visą mokyklos bendruomenę su daugiau kaip 800 mokinių šiandien mokslo metų pradžios proga sveikino ir mokykloje apsilankęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Šiandien yra didelė šventė ir aš jus visus noriu su ja pasveikinti. Noriu palinkėti visiems vaikams, kad jūs išpildytumėt savo tėvelių pasitikėjimą, tėveliams linkiu pasitikėti savo vaikais juos išleidžiant į mokyklas. O mokytojams linkiu užsidegimo ir kūrybiškumo, atkaklumo įgyvendinti išsikeltus tikslus ir bendradarbiaujant. Linkiu jums gerų metų ir sveikinu sugrįžus į kiekvienais metais vis gražesne ir geresne tampančią mokyklą”, – mokyklos bendruomenę sveikino meras.
Barboros Radvilaitės progimnazija iš kitų ugdymo įstaigų išsiskiria sustiprintu informacinių technologijų (IT) ugdymu – čia informatikos mokomasi jau nuo pirmos klasės. Vyresniųjų klasių mokinius IT moko ne tik mokytojai, bet ir ugdymo partnerių atstovai, mokykla drąsiai jungia kelių dalykų mokymą, stiprindama matematikos ir menų, matematikos ir informatikos mokymąsi.
Praėjusius ketverius metus Vilniaus miesto savivaldybė kartu su ugdymo įstaigomis daug pasiekė tobulint švietimą sistemą sostinėje. Dvigubai išaugęs savivaldybės skiriamas finansavimas Vilniuje nuo 2015 m., įgyvendintas pradinių klasių mokinių visos dienos ugdymo modelis, sutvarkyta rekordiškai daug švietimo įstaigų, bendromis jėgomis įkurtos „FabLab” dirbtuvės, kartu su partneriais įgyvendinta mikrokompiuterių penktokams iniciatyva. Įgyvendinta ir pradedančių dirbti vadovų mentorystės programa, vyksta mokyklų direktorių pavaduotojų tęstinio mokymosi akademija.
Daug naujovių įneš ir rugsėjį pristatomos kartu su ugdymo įstaigomis suplanuotos svarbiausios Vilniaus švietimo politikos kryptys 2019-2023 metams. Sostinės administracija siekia, kad tiksliųjų, gamtos mokslų (STE(A)M) dalykų mokymas išliktų prioritetu, kad praktinio mokymo patirtys įgalintų moksleivius geriau panaudoti įgytas žinias, padėtų sieti skirtingų dalykų mokymą. Ir toliau bus skatinamas pamokų perkėlimas į netradicinės miesto erdves: mokyklos kviečiamos organizuoti miesto istorijos, gamtinės ir kultūrinės aplinkos tyrinėjimo užsiėmimus, panaudoti muziejinės edukacijos ir kitas miesto erdvių pažinimo alternatyvas – tiek savarankiškai, tiek panaudojant partnerių siūlomas galimybes.
Siekiant geresnės mokinių savijautos, mokyklos raginamos kurti pozityvius, pasitikėjimu grįstus mokinių, mokytojų, tėvų ir administracijos tarpusavio santykius. Mokyklos taip pat kviečiamos mokinių fizinio aktyvumo siekti ne tik tobulinant pamokose vykstantį ugdymo procesą, bet ir užtikrinant sąlygas reguliariam fiziniam aktyvumui, susiejant mokinių savarankišką sportavimą, dalyvavimą ne-formaliojo ugdymo užsiėmimuose. Planuojama įgyvendinti islandišką neformaliojo ugdymo organizavimo patirtį, kai vaikui sudaromos galimybės keturis ir daugiau kartų per savaitę užsiimti pasirinkta sporto šaka.
