Kokį Stoties rajono modernizavimo kelią pasirinksime ir kaip suplanuotos permainos pakeis ne tik šioje teritorijoje gyvenančių bei veikiančių vilniečių, bet ir šios teritorijos infrastruktūra suinteresuotų asmenų kasdienybę? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo ir fokus grupė, sukviesta įmonės „Civitta”, atliekančios Vilniaus miesto savivaldybės užsakytą strateginio pasekmių aplinkai poveikio vertinimą. Birželio pradžioje dar vienai diskusijai apie esamus ir galimus Stoties rajono pokyčius bus kviečiama platesnė visuomenė.
Vilniaus savivaldybei kartu su bendrove „Lietuvos geležinkeliai” inicijavus teritorijos pertvarką, vėliau prie pokyčių prisijungus Autobusų stoties valdytojams, šiuo metu vyksta planavimo darbai. Pagrindinis pertvarkos akcentas – Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektas „Vilnius Connect”, kuriuo siekiama įkurti modernų daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą su viešosiomis erdvėmis.
Ieškant geriausio teritorijos vystymo scenarijaus, Naujamiestyje esančiai 33,5 ha teritorijai tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV). Vertinimas reikalingas pirmiausia dėl rengiamo minėtos teritorijos detaliojo plano, kuriuo siekiama modernizuoti Vilniaus miesto geležinkelio ir autobusų stoties bei jų gretimybių teritoriją. Atliekant teritorijos SPAV, lyginamos 3 teritorijos modernizacijos alternatyvos ir jų įtaka aplinkai gamtosauginiais, ekonominiais, socialinės gerovės ir kultūriniais aspektais.
„Šiame etape, dar tik rengiant teritorijos detalųjį planą, pagrindiniai tikslai yra suplanuoti teritorijos pokyčius taip, kad tolimesniuose etapuose (techniniuose projektuose, architektūriniuose konkursuose) būtų užtikrintas viešojo transporto mobilumo mazgo efektyvumas, planuojamos teritorijos daugiafunkciškumas ir kokybiškos viešosios erdvės, su apželdintomis pėsčiųjų, dviratininkų jungtimis ir stočių prieigomis. Be to, jau šiame, planavimo etape didelis dėmesys yra skiriamas darniam kultūros paveldo įveiklinimui, kuo tvaresniam eismo jungčių planavimui ir kraštovaizdžio planavimo sprendiniams, – fokus grupės diskusijos reziumavo Stoties rajono projektus kuruojantis Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėjas, architektas Vytautas Lelys. – Svarbu įvertinti, kad šiame etape techniniai sprendimai dar nebus priimami, tačiau į visuomenės ir aplinkinių rajonų bendruomenių poreikius, pasiūlymus bus galima atsakyti ir vėlesniais etapais, priklausomai nuo poreikių. Šis detalusis planas sudarys galimybę didelės Naujamiesčio, Naujininkų ir Senamiesčio dalies teritorijos pokyčiams, bet permainoms įvykti reikės nuoseklaus visų šalių darbo ir bendradarbiavimo, kuris jau yra pradėtas.”
Šiuo metu pradedamas antrasis SPAV proceso etapas – galutinės SPAV ataskaitos rengimas. Ruošiantis tam ir siekiant įvertinti bei atsižvelgti į aplinkinių rajonų bendruomenių, kultūrinių organizacijų ir viso miesto atstovų grupių pasiūlymus dėl socialinės gerovės kriterijų, 2020 m. gegužės pradžioje įvyko fokus grupės diskusija.
„Bet koks planavimas turėtų prasidėti nuo pagrindinės idėjos, todėl atradus pagrindinę viziją, supratus stoties rajono norimą skleisti žinutę, formuojamas įvaizdis”, – taip misiją suprato viena iš devynių šios grupės dalyvių – Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara.
Kartu su ja diskutavo visų aplinkinių teritorijų seniūnijų ir seniūnaitijų atstovai bei Vilniaus miesto kultūros organizacijų atstovai), kuriems buvo pristatytos teritorijos modernizacijos alternatyvos ir jų vertinimo kriterijai, o mainais sulaukta pasiūlymų SPAV socialinės gerovės komponentų vertinimui, į kuriuos bus atsižvelgta vertinant teritoriją socialiniu aspektu.
Diskusijos dalyviams buvo pristatytos trys teritorijos detaliojo plano rengėjų – savivaldybės įmonės „Vilniaus planas” – siūlomos teritorijos modernizavimo alternatyvos, beje, papildytos atsižvelgus į praėjusių metų lapkritį vykusio pirmojo SPAV schemų pristatymo renginio metu nuskambėjusius visuomenės lūkesčius ir gautus pasiūlymus.
Saugumas
Fokus grupės dalyviai teigė, kad itin svarbus stoties rajono gyvybingumas įvairiu paros metu – kad po atnaujinimo neliktų zonų, kuriose kiltų nesaugumo jausmas po įprastų darbo valandų. Sutarta, jog stoties ir stoties rajono įvaizdis turėtų būti derinamas su platesniu miesto įvaizdžio kontekstu – svarbu turėti aiškią teritorijos viziją, kurios formavimui reikalingas aplinkinių bendruomenių ir suinteresuotų miestiečių indėlis.
Triukšmo valdymas
Diskusijoje dalyvavę aplinkinių seniūnijų seniūnai ir seniūnaičiai pabrėžė, kad paslaugos teritorijoje turi būti aktualios ir prieinamos jų atstovaujamoms bendruomenėms, teritorija turėtų atitikti ne tik keleivių, tačiau ir miesto gyventojų interesus.
Įvardinta, jog palankiai vertinami turėtų būti tie teritorijos modernizacijos sprendiniai, kurie sudaro galimybes kultūrai veikti dieną ir naktį, tačiau neblogina aplinkinių bendruomenių gyvenimo sąlygų, pritaikomos triukšmo valdymo priemonės. Kultūra diskusijoje minėta kaip esminis veiksnys, galintis daryti teigiamą įtaką visiems kitiems socialinės gerovėms komponentams.
Funkcinė įvairovė
Aptarimo dalyviai sutarė, jog planuojamoje teritorijoje svarbi darna tarp efektyvių stoties funkcijų, saugumo jausmo, kultūros skatinimo, žalių erdvių ir triukšmo valdymo priemonių. „Transporto mazgas neturėtų dominuoti ir neturėtų užgožti kitų veiklų, – mano Šv. Stepono seniūnijos seniūnaitė Donata Pauliukonienė. – Teritorijos pertvarka turės teigiamą įtaką, jei bus daugiau kultūros, jaunimui skirtų veiklų, žalieji plotai pritrauks visus miestiečius, jei bus vaikams ir vyresniems žmonėms įrengtų erdvių.”
Vertinant teritorijos modernizacijos alternatyvų vertinimo kriterijus reikšmingiausiais išrinkti „Poveikis saugumo jausmui” ir „Poveikis kultūrinei veiklai ir kultūrą skatinančioms funkcijoms”. Fokus grupės dalyviai abu šiuos teritorijos pertvarkos iššūkius pripažino esminiais ir išsprendžiamais tik įpūtus teritorijos gyvybę kuo ilgesnėmis valandomis. „Veiksmas visą parą leis užtikrinti saugumą teritorijoje – svarbu, kad ji būtų gyvybinga, neištuštėtų ir po įprastų darbo valandų”, – sakė Šaltinių seniūnijos seniūnaitis Kristijonas Vaitilavičius.
Kita vertus, atkreipė dėmesį Ž. Diawara, labai svarbu, kad rajono identitetas būtų aiškus – pavyzdžiui, būtų įvardijus tikslą teritorijoje kurti aktyvų naktinį gyvenimą, kultūrą ar verslą, bus ne tik atrandamas jos įvaizdis, bet ir pritraukiamos tam tikros gyventojų grupės. Ateityje tai galbūt padėtų sumažinti konfliktų dėl „nuviltų lūkesčių”.
Birželio 3 dieną, 17.30 val., su Stoties rajono modernizavimo alternatyvomis nuotolinio renginio metu bus supažindinti visi besidomintys šių pokyčių planavimu.
Prisijungimas į renginį šia nuoroda – https://us02web.zoom.us/j/82369801637?pwd=ZlFuWXp4c1VsN0NsMFFCNzNxYnY1Zz09
Prisijungimo kodas – 4swfbe
SĮ „Vilniaus planas” archyvo nuotr.
