Vilnius siūlo gyventojams išlaisvinti savo kiemus nuo automobilių chaoso ir gyventi jaukesnėje aplinkoje. „Gyventojų zona” – tai vieta, kur tvarkomos kiemų prieigos, apmokestinamas svečių automobilių stovėjimas, o gyventojai, pasinaudoję Kaimynijų programa, pačius kiemus gali tvarkyti taip, kaip jiems atrodo geriausiai. Siūlomi pakeitimai – dalis gegužę pristatytos programos MIESTAS+.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” atlikta analizė rodo, kad daugiau kaip 18 tūkst. automobilių Vilniuje vakarais stovi neleistinose vietose, o gyventojai dažniausiai skundžiasi stovėjimo vietų trūkumu bei netvarka kiemuose: užgrūstomis vaikų žaidimų aikštelėmis, pievelėmis. Problemą sukelia ne tik stovėjimo vietų trūkumas, augantis automobilių skaičius, bet ir apleisti automobiliai bei kiemuose paliekamos svečių mašinos. Dalį šių problemų, pasak Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, išspręstų gyventojų zona.
„Gyventojų zona – daugelio Europos miestų taikoma praktika. Jos esmė – vilniečiai įgalinami šeimininkauti savo kiemuose, o miestas sutvarko kiemų prieigas, įrengia žaliuosius korius, sužymi stovėjimo vietas bei įveda parkavimo rinkliavą svečiams”, – sako R. Šimašius.
Anot mero, miestas skatins į parkavimo problemos sprendimą įsitraukti ir verslą, ypač prekybos centrus. Taryba jau yra pritarusi sprendimams, pagal kuriuos prekybos centrams didėtų žemės mokestis, jei šie neįsileistų gyventojų automobilių į stovėjimo aikšteles po darbo valandų.
Kas ir kiek?
Tarybai bus siūloma Vilniuje įvesti gyventojų automobilių stovėjimo zoną – gyventojai joje gautų leidimus automobilių statymui, o svečiams parkavimas taptų mokamas ir kainuotų 0,3 Eur/val. Planuojama, kad vienam namų ūkiui tektų du gyventojų leidimai, pirmasis nemokamas, o antrasis kainuotų 5 Eur/mėn. Komercinėms patalpoms būtų numatomas vienas leidimas.
Vilnius taip pat skirs papildomą dėmesį nenaudojamų automobilių nutempimui. Tam planuojama stiprinti ir parkavimo kontrolės, viešosios tvarkos pajėgas.
Kada?
Gyventojų zonos koncepciją miesto tarybai ketinama pristatyti artimiausią posėdį liepos 14 d. Jei taryba pritartų ir tvarką jau rugpjūtį patvirtintų, „gyventojų automobilių stovėjimo zona” galėtų pradėti veikti rudenį.
Pirmasis numatomas žingsnis – tai jau pateiktų gyventojų prašymų vertinimas, be to, ir papildomas gyventojų kvietimas teikti tokius prašymus. Kuo daugiau prašymų iš kaimynijų kvartalo, tuo greičiau zona galėtų būti įvesta.
Kur?
Gyventojų zona būtų įvedama kvartaliniu principu, sulaukus pačių gyventojų prašymų. Kaimynijų kvartalas – tai pagrindinėmis gatvėmis apribotos kelios kaimynijos (daugiabučių kiemai).
Jei gyventojai nenorėtų tokios tvarkos savo kieme (kaimynijoje), galėtų jos atsisakyti surinkę daugiau nei 50 proc. konkrečios kaimynijos butų balsų.
Kokia nauda gyventojams?
Gyventojų zona padėtų įvesti tvarką daugiabučių prieigose ir kiemuose – atlaisvinti žaidimų aikšteles, žaliąsias zonas, pėsčiųjų takus.
Įvedant gyventojų zoną, kartu atkeliautų ir miesto investicijos: būtų tvarkingai suženklinamos stovėjimo vietos, sutvarkomos vidinių pravažiavimų dangos, įrengiami žalieji koriai, šalia kurių atsirastų daugiau želdinių. Dalyje pagrindinių kvartalo gatvių atsirastų daugiau leistinų stovėjimo vietų.
Taip pat primename, kad gyventojai gali burtis į bendrijas ir formuoti savo kaimynijos sklypą bei gauti miesto paramą jo sutvarkymui pagal Kaimynijų programą: savivaldybė skiria 10 Eur kv. metrui neužstatytos teritorijos ir papildomai iki 5 Eur, arba tiek, kiek prisideda kaimynijos gyventojai.
Sėkmės istorijos: Vokiečių g. kiemai ir Žvėrynas
Vilniuje, gyventojų prašymu, jau veikia panašios sistemos į gyventojų zoną. Vokiečių g. kelių kaimynijų prašymu buvo įvestas stovėjimo mokestis kieme, kuris iš esmės išsprendė gyventojų parkingo problemą.
Panašiai prieš ketverius metus Žvėryne įvesta žalioji zona, suteikiant leidimus gyventojų automobiliams. Gatvėse ir kiemuose, pačių gyventojų nuomone, eismas tapo tvarkingesnis, atsirado daugiau vietų stovėjimui, ypač vakarais.
Judėjimas mieste keičiasi, bet automobilių taip pat daugėja
Nuo 2017 m. iki 2021 m. automobilių skaičius sostinėje išaugo apie 16 proc. Daugėja ir judančių kitaip – kelionių viešuoju transporto skaičius mieste augo. 2017 m. atlikta 191,2 mln., 2018 – 192,2 mln., 2019 – 196,6 mln. kelionių per metus.
Skatindamas darnų judumą Vilnius ir toliau gerins kelionių viešuoju transportu, dviračiais, pėsčiomis kokybę, iki 2023 m. siekiama turėti vientisą pagrindinių dviračių takų tinklą. Taip pat miestas plėtos dalinimosi paslaugas, numatyta plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.
Vilniaus miesto savivaldybė
