Sostinės rinkoje įsigalioję pokyčiai iš esmės pakeis loftų segmentą – naujų loftinio tipo būstų statyba faktiškai sustos, prognozuoja NT ekspertas, NT plėtros bendrovės „KAITA Group“ vadovas Ugnius Latvys. Nors tiesioginių draudimų nėra, sugriežtinti reglamentai ir nauji teisiniai reikalavimai lėmė, kad tokių projektų vystymas plėtotojams tampa visai nebepatrauklus. Tai reiškia, kad naujos statybos loftai, išsiskiriantys aukštomis lubomis, dideliais langais ir atviromis erdvėmis, Vilniuje greičiausiai nebeatsiras.
Latvio teigimu, šis pokytis kelia platesnį klausimą apie loftų vaidmenį miesto urbanistikoje ir jų reikšmę būsto rinkos įvairovei.
„Loftai jau seniai nėra vien tik pramoninių pastatų konversijos produktas – šiuolaikiniuose miestuose jie tapo atskiru NT segmentu, kuris sėkmingai integruojamas tiek į senų pastatų pritaikymo, tiek į naujos statybos projektus. Vilnius sekė šia tendencija, tačiau dabar atrodo, kad ši rinkos niša susidurs su stagnacija”, – sako „KAITA Group“ vadovas.
Bendrovė buvo viena iš tų, kuri Lietuvoje kūrė loftus – naujai statomuose projektuose „Off!” ir „Moods” dalis būstų suprojektuoti būtent tokiu principu. Anot U. Latvio, sprendimas statyti loftus buvo pagrįstas realia paklausa. Jauni žmonės nori ne tik patogios vietos mieste, bet ir daugiau erdvės pojūčio, o loftai būtent tai ir suteikia. Be to, didelė paklausa reiškė, kad šis segmentas buvo patrauklus ir investuotojams, kurie ieškojo gerai atsiperkančių objektų nuomos rinkoje.
Svarbi NT įvairovės dalis Europoje
Loftai dažnai atsirado kaip industrinių pastatų konversijos modelis, tačiau per pastaruosius metus tapo taikomu sprendimu ir naujos statybos būstuose.
„Pavyzdžiui, Berlyne buvusi geležinkelio teritorija Lokdepot buvo transformuota į šiuolaikinį gyvenamųjų būstų kompleksą, kuriame loftai ne tik išlaikė industrinį charakterį, bet ir atitiko aukščiausius šiuolaikinės statybos standartus. Tai leido išnaudoti apleistą miesto teritoriją, kartu pritaikant ją naujiems gyventojų poreikiams.
Londone miesto politika orientuota į esamų pastatų pertvarkymą į gyvenamuosius būstus, leidžiant lengviau įrengti loftus net ir anksčiau tokiems projektams nepritaikytose erdvėse. Kovodama su ištuštėjusia, negyva centrine sostinės dalimi, Jungtinės Karalystės vyriausybė neseniai supaprastino taisykles, leidžiančias plėsti pastatus, lengviau įrengti mansardinius aukštus ir konvertuoti nebenaudojamas komercines patalpas į gyvenamąsias erdves”, – teigia U. Latvys.
Pasak eksperto, tai skatina būsto prieinamumą, tačiau kartu leidžia išsaugoti ir loftams būdingas architektūrines savybes net ir naujuose projektuose
Loftai kaip architektūrinė ir gyvenimo kokybės dalis
Loftai nėra vien tik estetinis pasirinkimas, įsitikinęs U. Latvys – jie taip pat daro įtaką gyvenimo kokybei. Viena pagrindinių šio būsto tipo savybių yra erdvės pojūtis, kurį suteikia aukštos lubos, atviros planuotės ir gausi natūrali šviesa.
„Loftai niekada nebuvo tik apie atviro betono ar mūro sienas bei aukštas lubas – jie formuoja visiškai kitokį būsto suvokimą. Tai erdvė, kuri suteikia didesnę kūrybinę laisvę, daugiau natūralios šviesos ir visai kitokią gyvenimo dinamiką. Štai kodėl juos renkasi tiek jauni profesionalai, tiek investuotojai, matantys ilgalaikę šio būsto tipo vertę”, – sako „KAITA Group“ vadovas.
Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnis natūralios šviesos kiekis gali pagerinti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą – šviesa reguliuoja organizmo biologinį laikrodį, skatina vitamino D gamybą ir daro teigiamą poveikį produktyvumui. Tuo tarpu aukštos lubos gali skatinti kūrybiškumą ir mažinti streso lygį, o tai ypač svarbu tankiai urbanizuotose aplinkose.
Koks poveikis Vilniaus NT rinkai?
Kadangi naujų loftų nebebus statoma, jų pasiūla taps ribota, o tai gali lemti nestandartinių būstų kainų augimą, įsitikinęs ekspertas. Rinkos pokyčiai kituose Europos miestuose rodo, kad griežtesnis reguliavimas gali ne tik sumažinti tokių būstų prieinamumą, bet ir paskatinti jų vertės kilimą. Pavyzdžiui, Amsterdame, kur dėl reguliavimo sumažėjo loftų konversijų projektų, alternatyvaus būsto segmento kainos per pastaruosius penkerius metus augo sparčiau nei tradicinių butų.
Vilniuje loftai tapo ne tik alternatyva standartiniam būstui, bet ir svarbia miesto architektūros bei urbanistinės plėtros dalimi. Europoje šis segmentas ir toliau evoliucionuoja, prisitaikydamas prie naujų rinkos sąlygų ir miestų planavimo strategijų – Vilnius ilgainiui taip pat gali rasti būdų, kaip loftai galėtų išlikti miesto būsto rinkos dalimi.