Daugiabučių kiemų ir teritorijų šalia jų atnaujinimas Vilniuje įsibėgėja – planuojama, kad šiemet tvarkymo darbai prasidės 19-oje kaimynijų. Jų atnaujinimui skirta daugiau kaip 6 mln. eurų, atrinktos bendruomenės netrukus bus kviečiamos pasirašyti trišalių bendradarbiavimo sutarčių. Ekspertai išanalizavo net 53 paraiškas, kurias pateikė 85 daugiabučių namų bendruomenės. Gyventojus ypač motyvavo Kaimynijų programos sąlygų atnaujinimai, leidę pagreitinti procedūras, bei keliskart padidintas finansavimas.
VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ administruoja kartu su Vilniaus miesto savivaldybe jau septynerius metus vykdomą Kaimynijų programą. Daugiabučių gyventojams ši programa leidžia susitvarkyti kiemus ir šalia jų esančią teritoriją – taip ši virsta jaukia laisvalaikio erdve, o kokie bus pokyčiai, sprendžia pati bendruomenė.
Naujausias Kaimynijų programos kvietimas teikti paraiškas paskelbtas pernai spalį, jų laukta iki šių metų sausio 31-osios. Pasibaigus šiam terminui paaiškėjo, jog bendra prašoma finansavimo suma siekia 12,264 mln. eurų, vilniečiai pageidauja atnaujinti 175 tūkst. kv. m. ploto.
Galimybė atnaujinti kiemą iš esmės
Pasak „Atnaujinkime miestą“ direktorės Eglės Randytės, informacija apie Kaimynijų programą sklinda vis plačiau, o panaikinus dalį iki tol galiojusių reikalavimų bei padidinus finansavimą, gyventojai įgavo motyvacijos aktyviau rūpintis savo gyvenamąja aplinka.
„Nesunku pastebėti, kad žmonių sąmoningumas auga – dalis vilniečių savo iniciatyva rūpinasi gėlynais ar želdynais kiemuose. Tačiau Kaimynijų programa leidžia kiemą atnaujinti iš esmės, o ne kosmetiškai, be to, patys gyventojai nusprendžia, kokie bus pokyčiai, juk kiekvienos bendruomenės poreikia skirtingi. Pasinaudojant šia programa galima sutvarkyti pėsčiųjų takus, šaligatvius, automobilių stovėjimo aikšteles, atnaujinti kiemo apšvietimą, įsirengti lietaus nuotekų surinkimo įrenginius“, – akcentuoja E. Randytė.
Vilniečiai pageidauja, kad kiemuose būtų sutvarkytos ne tik automobilių stovėjimo aikštelės ir takai, bet atsirastų papildomi želdynai, gėlynai. Tad Kaimynijų programa orientuota ne tik į infrastruktūros tvarkymą, bet į gerbūvio sukūrimą – kieme gali atsirasti daugiau žalumos, suoliukų, gal net nedidelis daržas pakeltomis lysvėmis. Sutvarkytą teritoriją 10 metų įsipareigoja prižiūrėti patys kaimynijos nariai, tai nurodoma ir pasirašomoje bendradarbiavimo sutartyje.
Leidžia pasijusti miesto šeimininkais
Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, pastaruosius porą metų miesto tvarkymo darbai vyksta itin aktyviai. Šiemet numatyta toliau remontuoti gatves, atnaujinti šaligatvius, tiesti dviračių takus, suplanuotas 3 sostinės tiltų remontas. Kaimynijų programa organiškai įsilieja į šį procesą, o pokyčius gyventojai įvertina labai greitai.
„Džiaugiuosi, kad Vilnius kasmet vis gražėja, o jo atnaujinimas vyksta kompleksiškai – mums svarbios ne tik didžiosios gatvės ir tiltai, kuriais juda automobilių srautai, bet ir kita infrastruktūra – dviračių takai, žaidimų aikštelės, daugiabučių kiemai. Sutvarkius šia erdves vilniečiai gali dar labiau mėgautis savo miestu – būti gryname ore, rūpintis želdynais, aktyviai leisti laisvalaikį“, – sako V. Benkunskas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros grupės vadovo Ilja Karužio teigimu, Kaimynijų programa yra vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip patys vilniečiai gali keisti savo gyvenamą erdvę – nors finansavimą užtikrina savivaldybė, iniciatyva kyla būtent iš gyventojų.
„Tai galimybė vilniečiams pasijusti savo miesto šeimininkais: kai kaimynijos teritorija sutvarkoma pagal jų norus ir poreikius, atsiranda naujas santykis su aplinka, auga motyvacija ja rūpintis ir prižiūrėti. Kaimynijų programa sukelia savotišką sniego gniūžtės efektą – kuo daugiau teritorijų sutvarkoma, kuo jos matomesnės, tuo daugiau naujų bendruomenių domisi kiemų atnaujinimo galimybėmis“, – teigia jis.
Aplankė visas paraiškas teikusias kaimynijas
Gautas paraiškas vertino Vilniaus miesto administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė, jas reitingavusi pagal keliolika kriterijų. Vertintas gyventojų skaičiaus santykis su neužstatytu kaimynijos plotu, susidėvėjusios kietosios dangos ploto santykis su visos kietosios dangos plotu, kuris kiekvienu atveju buvo įvertinamas apžiūrint teritoriją, ir pan.
„Pagal pateiktų paraiškų skaičių lyderiu tapo Naujamiestis. Labai aktyvūs buvo Naujosios Vilnios gyventojai, iš vienos didžiausių savo plotu kaimynijų. Nemažai paraiškų pasiekė iš Verkių bei Pašilaičių seniūnijų,“ – vardina „Atnaujinkime miestą“ vadovė E. Randytė.
Kaimynijų programoje galėjo dalyvauti vilniečiai, kurių kaimynijose daugiabučiai namai pastatyti iki 2002 m. gruodžio 31 d. Gyventojai patys išsirinko kaimynijos atstovą, kuris teikė visų kaimynijos narių pasirašytą paraišką „Atnaujinkime miestą“.
Motyvavo ir palengvintos sąlygos
Iki šiol jau buvo sutvarkytos 22 kaimynijų teritorijos maždaug už 0,5 mln. eurų. Tačiau tiems, kas Kaimynijų programai paraiškas teikė anksčiau, kildavo nemažai iššūkių. Dabar, atnaujinus programą, procesas palengvėjo ir sutrumpėjo Pavyzdžiui, panaikinta sąlyga suformuoti ir išsinuomoti iš valstybės žemės sklypus aplink daugiabučius namus. Tuo tarpu anksčiau kaimynijos atnaujinimo projektas galėjo būti rengiamas tik įgyvendinus šias laikui imlias sąlygas.
Kelis kartus padidėjo ir finansavimas kiemo 1 kv. m. ploto sutvarkymui – anksčiau tam skirta 10 eurų, dabar neužstatytam pastatais 1 kv. m. kaimynijos plotui skiriama iki 70 eurų. Į finansavimą gali pretenduoti ir vienas daugiabutis, kuriam sudaryta kaimynija.
