Įsivyravus sausiems orams, Vilniaus miesto želdiniai laistomi kiekvieną naktį, kad medžiai, krūmai, gėlės sugertų kuo daugiau drėgmės. Per parą išliejama apie 366 tūkst. litrų vandens (apie 48 automobilinių cisternų).
Pirmiausia laistomi jauni, šiemet ar pernai pasodinti medeliai. Tuomet paliejami krūmai, gėlynai. Per įrengtus laistymo šulinėlius laistomi ir brandūs medžiai. Kai kuriose miesto vietose laistoma ir dienomis. Vanduo laistymui imamas iš miesto želdinius prižiūrinčios įmonės „Stebulė“ vandens talpų, kai kur – iš hidrantų.
„Norime nuraminti susirūpinusius vilniečius, kad per karščius miesto želdiniai nelieka nepalaistyti. Tiek medžius, tiek krūmus laistome kiekvieną naktį, kad jie pasisavintų kuo daugiau vandens. Tačiau jauniems medžiams sunku tokiu sausu oru. Dėkojame gyventojams, kurie, kiek gali, palaisto prie savo namų augančius medžius, krūmus, gėles“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Pastebėjus džiūstančius augalus, raginama pranešti programėlėje „Tvarkau miestą“.
Gyventojai taip pat gali pasitikrinti, kaip prižiūrimi želdiniai laistymo žemėlapyje.
Klimato kaita iš tiesų apsunkimo medžių gyvenimą mieste, todėl diegiamos naujausios technologijos, padedančios medžiams išgyventi. Miesto želdinius prižiūrinti įmonė „Stebulė“ šiuo metu sostinėje diegia automatinę dirvožemio drėgmės stebėsenos sistemą, kuri leidžia realiuoju laiku stebėti, ar augalams pakanka drėgmės. Dirvožemio drėgmės jutikliai įdiegti kai kuriose šiaurinės ir centrinės miesto dalies gatvėse. Planuojama jų tinklą išplėsti ir kitose miesto vietose. Jutikliai įkasami į 20–50 cm gylį, kad pamatuotų ne dirvožemio paviršiaus, o gilesnių sluoksnių drėgmę. Prie krūmų šie jutikliai įkasami į mažesnį gylį, prie medžių – giliau.
Ateityje tam tikrose teritorijose planuojama įrengti kapiliarinio laistymo sistemą, kuri automatiškai laistys augalus, gėlynus.
