„Architektūrinės kalvos“ formavimo gairės – ilgai lauktas metodinis ir praktinis įrankis, brėžiantis aiškią centrinio verslo rajono dešiniajame Neries krante plėtojimo kryptį. Mėnesį laiko gyventojai buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę apie parengtą dokumentą ir teikti pasiūlymus.
„Architektūrinės kalvos“ formavimo gairės parengtos remiantis 1966–1974 metais architektų Vytauto ir Algimanto Nasvyčių pasiūlyta naujojo Vilniaus centro urbanistine vizija, laikantis 2009–2010 metais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytų principų.
Gaires rengė UAB „ID Vilnius“. Paskelbus dokumentą sulaukta keturių visuomenės pasiūlymų.
Didžioji dalis siūlymų pateiktos kaip asmeninės nuomonės. Jų teikėjai džiaugėsi galimybe atvirai diskutuoti Vilniaus miesto vystymo ir „Architektūrinės kalvos“ formavimo klausimais.
Viename komentare buvo kritiškai atsiliepta apie pastangas papildomai reguliuoti, pastabos teikėjo nuomone, merdinčio centrinio verslo rajono vystymą. Pasak respondento, tai gali nulemti Vilniaus virsmą „iš perspektyvios sostinės į Europos provincijos miestelį“.
Kitame komentare akcentuoti viso Vilniaus miesto vystymo iššūkiai: neatsižvelgiant į susiklosčiusį miesto ir atskirų jo dalių charakterį, jo istoriniame centre (Misionierių kalva) ir greta gamtinių teritorijų (Pavilnys ir Markučiai) vykdomą besaikį tankinimą, netinkamus automobilių parkavimo įpročius ir pan. Pasak respondento, Vilniaus vystyme reikalinga „daugiau jautrumo esamai istoriškai susiklosčiusiai miesto struktūrai, gamtai“, o išduodant statybos leidimus turi būti „rimtai atsižvelgta į projekto kokybę ir aplinkosauginius bei energetinius reikalavimus“.
Trečiame gautame pasiūlyme „Architektūrinės kalvos“ formavimo gairės įvardintos kaip „gera pradžia“, tačiau pasigendama „globalaus mąstymo ir platesnės pasaulėžiūros“. Anot respondento, parengtos gairės „sunaikina galimybę miestui išsiskirti“. Išskirtinumas šiuo atveju siejamas su leidžiamu pastatų aukščiu, kuris, pasiūlymo teikėjo nuomone, teritorijos centre turėtų siekti bent 150-200 metrų. Taip pat teigiama, kad parengtame dokumente nėra atsakymų dėl dviejų probleminių vietų – Konstitucijos pr. ir Geležinio Vilko g. transporto žiedo erdvių – vystymo. Pastarosios erdvės turėtų būti humanizuojamos, o pačioje „Architektūrinės kalvos“ teritorijoje turėtų rastis daugiau jaukių (siauresnių) ir „gyvybingų“ gatvių, pritaikytų patogiam pėsčiųjų judėjimui (platūs ir apželdinti šaligatviai) ir aktyviai komercinei veiklai (pvz., Giedraičių g. atkarpa).
Greitu metu bus parengtas visus pasiūlymus ir komentarus apibendrinantis dokumentas. Bendro pobūdžio komentarai, siūlymai, nepatenkantys į „Architektūrinės kalvos“ teritoriją ar skirti bendriesiems Vilniaus miesto vystymo iššūkiams spręsti, nebus integruoti į dokumentą, o jų aktualumą Vilniaus miesto savivaldybė svarstys atskirai.
Pasiūlymų teikimo metu taip pat gautas nekilnojamo turto vystytojų raštas, kuriame siūloma koreguoti „Architektūrinės kalvos“ formavimo gairių turinį – ŠC2 kvartalo aukščio kaitos modeliavimo būdą, siekiant jį pritaikyti prie architektūrinį konkursą laimėjusio projekto (pastato tūrio) parametrų. Pateikiama ir daugiau pastabų dėl „Architektūrinės kalvos“ šiaurinio ruožo kvartalų (ŠC2 ir ŠC3) formavimo perspektyvų. Šio rašto turinį ir jame teikiamus pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės specialistai vertins detaliau ir atskirai informuos teikėją dėl jų tenkinimo ar netenkinimo.
Rugsėjo 12 d. „Architektūrinės kalvos“ gairės bus svarstomos Vilniaus regioninėje architektų taryboje (RAT) rekomendacijai gauti. Po projekto svarstymo RAT, gairės dar gali būti koreguojamos atsižvelgiant į tarybos rekomendacijas. Galutinis gairių projektas spalio mėnesį planuojamas teikti tvirtinti Vilniaus miesto taryboje.
