Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas rugsėjo 10 dieną kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir į Europos Komisiją dėl savivaldybės vadovų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi (BK 228 str.) keičiant sutartį su Balt Cap fondo valdomu Koncesininku dėl projekto „Daugiafunkcinis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas“ (taip vadinamas Nacionalinio stadiono projektas).
Europos Komisijos A. Stankūnas prašo, įvertinus minėtame kreipimesi išdėstytas aplinkybes, sustabdyti savivaldybės prašymo nagrinėjimą dėl pritarimo minėtos sutarties pakeitimams iki tol, kol paaiškės, ar nėra pagrįsti kreipimesi į prokuratūrą keliami įtarimai ir nebus išsklaidytos visuomenės abejonės, ar siūlomi sutarties pakeitimai nesukuria prielaidų perteklinei valstybės paramai projektui, neiškreipia konkurencijos regioniniu mastu, neapriboja valstybės lėšų panaudojimo socialinės atskirties mažinimui ir kitiems svarbiems visuomenės poreikiams. Paaiškėjus, kad prašyme išdėstytos aplinkybės bent iš dalies pasitvirtina, A. Stankūnas prašo atmesti minėtą Vilniaus m. savivaldybės prašymą.
A. Stankūnas nurodė, kad „savivaldybė ignoravo Koncesininko padarytus grubius sutarties pažeidimus ir nenutraukė sutarties dėl Koncesininko kaltės, pritaikydama sutartyje numatytas sankcijas kaltajai šaliai.
Vietoj to, savivaldybė, galimai siekdama apsaugoti Koncesininko, kuris tapo nepajėgus užbaigti statybos darbų iki sutartyje numatyto termino – 2025 m. birželio mėn., interesus, kelis kartus ignoravo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nuomonę, galimai neteisėtai derėjosi dėl sutarties pakeitimų su trečiąja šalimi (įmone „Hanner“) ir net tris kartus inicijavo sutarties pakeitimus, kurie buvo naudingi Koncesininkui ir trečiajai šaliai, bet ne savivaldybei.
„Vienu iš tokių pavyzdžiu yra faktas, kad anksčiau savivaldybės pasiūlyta kainų indeksavimo našta dėl Rizikų materializavimosi buvo beveik 18%, ir tik spaudžiant VPT ji buvo sumažinta iki šiek tiek daugiau negu 8%. Kita vertus, sutarties pakeitimuose numatytas kainų indeksavimas beveik 16% dėl nenumatytų aplinkybių yra teisiškai labai abejotinas sprendimas. Savivaldybė neturi jokios prievolės nedelsiant sutikti su tokiu indeksavimu, gali ginti savo poziciją teisme, o Koncesininkas dėl to neįgis teisės stabdyti statybos darbų. Tačiau tokia Savivaldybės pozicija greičiausiai būtų nepriimtina Koncesininko akcininkams, nes jie žūtbūtinai siekia parduoti Koncesininką trečiajai šaliai, tačiau trečioji šalis galimai nesutinka sumokėti patrauklios kainos Koncesininko akcininkams ar galbūt išvis įsigyti įmonės ir įgyvendinti projektą, neturėdama tvirtų garantijų dėl Projekto kainos indeksavimo“, – teigia A. Stankūnas.
Jo teigimu, savivaldybė taip pat niekada nenagrinėjo ir nepasiūlė Vilniaus m. Tarybai apsispręsti dėl alternatyvaus, labai tikėtina pigesnio projekto įgyvendinimo varianto, nutraukiant sutartį su Koncesininku dėl jo kaltės ir tiesiogiai perkant projektavimo, statybos rangos bei statinių valdymo paslaugas, o taip pat klaidino Tarybos narius ir visuomenę teigdama, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį.“
Taip pat A. Stankūno pareiškime nurodoma, kad savivaldybės veiksmai sukėlė įtarimų, kad į Koncesininko interesų gynimą įsitraukė ir kai kurių politinių partijų vadovai. Todėl tarybos narys prašė prokuratūros ištirti, ar nėra neteisėtų ryšių ir sandorių tarp tų partijų vadovų ir Balt Cap fondo akcininkų, bei nurodė visą eilę aplinkybių, kurios galimai paremia minėtus įtarimus.
