Po dvejų itin kontrastingų ir kupinų išbandymų metų, 2023-siais AB Vilniaus šilumos tinklai susitelkė į ilgalaikės įmonės plėtros strategijos įgyvendinimą, klodami pamatus naujoms veikloms. Pernai VŠT investicijos siekė 22,6 mln. eurų arba 209,6 proc. daugiau nei 2022-siais. VŠT pajamos 2023 metais mažėjo 10,4 proc. iki 249 mln. eurų, tačiau grynasis pelnas išaugo 146,8 proc. iki 30,7 mln. eurų.
Rezultatai atspindi dėl palyginti šiltos žiemos mažėjusį šilumos energijos poreikį bei mažesnę šilumos tiekimo kainą, o pelno rodikliui įtakos turėjo metų pabaigoje Stokholmo arbitražo teisme pasiekta pergalė prieš buvusius šilumos ūkio valdytojus. Praėjusių metų pelnas bus panaudotas ilgalaikiams investiciniams projektams, kurie leis diegti inovacijas, efektyvinti šilumos gamybą bei siekti ilgalaikių bendrovės tikslų atsisakyti iškastinio kuro naudojimo šilumos gamyboje tuo pačiu mažinant šilumos kainą.
Vilniaus miesto šilumos ir karšto vandens tiekimą bei elektros energijos gamybą vykdančios VŠT pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 26,6 mln. eurų arba 5,1 proc. daugiau nei 2022 m., kuomet EBITDA sudarė 25,3 mln. eurų.
„Tai buvo kupini iššūkių, tačiau labai įdomūs ir turiningi metai, kurių pabaigą vainikavo įmonės ir sostinės savivaldybės pergalė Stokholmo arbitražo teisme prieš buvusius Vilniaus šilumos ūkio valdytojus. Šis įvykis simboliškai braukia brūkšnį, už kurio prasideda naujas VŠT augimo etapas, paženklintas moderniomis technologijomis ir naujomis veiklomis. 2023 m. pradėjome pasirengimą žaliojo vandenilio gamybai, pajudėjo atliekinės šilumos projektas, žengti pirmieji žemos temperatūros tinklo kūrimo žingsniai, baigiamas statyti galingiausias Baltijos šalyse absorbcinis šilumos siurblys – visa tai brėžia naujus VŠT kontūrus. Be to, ieškodami papildomų plėtros bei sukauptų žinių realizavimo galimybių įsigijome šilumos perdavimo ir gamybos pajėgumų Klaipėdoje. Visa tai – nuoseklūs, ilgalaikėje strategijoje numatyti plėtros elementai, kurių visuma leidžia mums transformuotis į universalią energetikos įmonę“, – pažymėjo VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Apie geografinę VŠT plėtrą per įsigijimus įmonė pranešė praėjusių metų lapkritį, kuomet buvo pasirašyta sutartis dėl 100 proc. UAB „Miesto energija“ ir UAB „Pramonės energija“ bei 4,34 proc. AB „Klaipėdos energija“ akcijų įsigijimo iš bendrovės „E energija“.
„Jau anksčiau įsitikinome, kad VŠT geba veikti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, todėl pernai įmonei kėlėme užduotį susikurti stabilią veiklą užtikrinančią platformą. Efektyvus dialogas su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) leido užbaigti užsitęsusį procesą, nustačiusį naują VŠT bazinį pajamų lygį ateinančių trejų metų laikotarpiui – tai reiškia, kad įmonė gali kur kas sklandžiau planuoti vidutinio laikotarpio projektus ir investicijas. Taip pat įmonei svarbus ir praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotas, į švarios energetikos ateitį orientuotas ir ambicingas žaliojo vandenilio projektas. VŠT taps gamybos baze, tiekiančia vandenilį miesto transporto įmonės autobusų parkui. Tokių skirtingų miesto valdomų įmonių sinergijos projektų numatoma įgyvendinti ir daugiau“, – sakė VŠT valdybos pirmininkas Paulius Saltonas.
Pelningai dirbusi bendrovė fiksavo dvigubai augusią nuosavo kapitalo grąžą (ROE), kuri pernai siekė 17,7 proc. (2022-aisiais – 8,8 proc.). Bendrovės nuosavybė per 2023 metus išaugo 22,6 proc. ir metų pabaigoje siekė 173,1 mln. eurų.
Bendrovės sąnaudos pagrindinei ir kitai veiklai vykdyti 2023 m. sudarė 240,5 mln. eurų. Palyginti su 2022 m. sąnaudos sumažėjo 23,3 mln. eurų arba 8,8 proc. Pernai didžiąją sąnaudų dalį sudarė šilumos, kuro ir kitos tiesioginės sąnaudos (165,2 mln. eurų arba 68,7 proc.), veiklos sąnaudos (OPEX) (30,4 mln. eurų arba 12,6 proc.) bei nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos (18 mln. eurų arba 7,5 proc.). Praėjusiais metais pagrindinė kuro rūšis šilumos gamybai buvo gamtinės dujos. Jų įsigijimo sąnaudos 2023 m. sudarė 42,6 mln. eurų arba 25,8 proc. nuo visų šilumos, kuro bei kitų tiesioginių gamybos sąnaudų.
2023 m. į Vilniaus šilumos tinklą iš viso patiekta 2 759 GWh šilumos energijos – 84 GWh arba 3,1 proc. mažiau nei 2022 m. (2 843 GWh). Bendras šilumos poreikis pernai buvo mažesnis nei 2022 m. dėl aukštesnės lauko oro temperatūros. 2023 m. šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra siekė 2,7 °C, t. y. buvo 0,7 °C aukštesnė nei 2022 m.
Iš visos Vilniaus miestui patiektos šilumos 60,9 proc. sudarė šilumos energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių. Iki 2030 m. VŠT šilumos gamyboje nebus naudojamas iškastinis kuras.
Bendrovės gamybos objektuose pagaminta šilumos energija sudarė 1 309 GWh, t. y. 164 GWh arba 11,1 proc. mažiau nei 2022-aisiais. Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis sudarė 1 449 GWh, t. y. 79 GWh arba 5,8 proc. daugiau nei 2022 m. (1 370 GWh).
Per metus VŠT Vilniaus miestui patiekė 5,51 mln. kubinių metrų karšto vandens. Tai yra 290 tūkst. kubinių metrų arba 5,5 proc. daugiau nei 2022 metais. Bendrovė karštą vandenį 2023 m. tiekė vidutiniškai 216 464 klientams (klientų skaičius padidėjo 2 proc.). Karšto vandens nuostoliai pernai sumažėjo iki 6 proc. (2022 m. – 10 proc.).
