Vilniaus savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl mažos taršos zonos nustatymo. Ji sostinėje atsiras vadovaujantis LR alternatyvių degalų įstatymu, pagal kurį didžiųjų miestų ir kurortinės savivaldybės privalo ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. nustatyti mažos taršos zonas. Nuo sausio 1 d. vairuotojams bus rekomenduojama šioje zonoje rinktis alternatyvius, netaršius keliavimo būdus, o ateityje planuojama svarstyti įvažiavimo ribojimus bei vietinės rinkliavos įvedimą.
Mažos taršos zonos ribos
Patvirtinta ir nuo sausio 1 d. įsigaliosianti mažos taršos zona apima šias Vilniaus senamiesčio gatves: Islandijos g., Vilniaus g. (nuo Islandijos g. iki Trakų g.), Klaipėdos g., Liejyklos g. (nuo Vilniaus g. iki Totorių g.) ir Benediktinių g. (nuo Vilniaus g. iki Šv. Ignoto g.). Šios gatvės buvo pasirinktos atsižvelgiant į transporto intensyvumą, jose vyraujančią didelę oro ir triukšmo taršą bei aktyvų pėsčiųjų ir dviratininkų eismą.
Įvažiavimo ribojimai ir vietinė rinkliava
Ateityje planuojama riboti taršių transporto priemonių patekimą į mažos taršos zoną, nustatant vietinę rinkliavą. Šiuo metu pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus to padaryti galimybių nėra. Siekiant, kad savivaldybės galėtų pagrįstai ir teisėtai rinkti vietinę rinkliavą už įvažiavimą į nustatytą mažos taršos zoną, būtini šie teisės aktų pakeitimai:
- papildyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymą (šiuo metu įstatymo projektas ruošiamas), numatant, kad mažos taršos zona yra vietinės rinkliavos objektas ir už įvažiavimą į šią zoną gali būti nustatoma ir renkama vietinė rinkliava;
- papildyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (šiuo metu kodekso pakeitimai ruošiami), numatant vairuotojų atsakomybę už patvirtintų mažos taršos zonos nuostatų pažeidimus / nesilaikymą.
Kaip ir kiek apmokestinti taršius automobilius mažos taršos zonoje, būtų sprendžiama tik po nacionalinių teisės aktų pakeitimų.
Mažos taršos zona Vilniaus senamiestyje ne tik pagerins aplinkos kokybę, bet ir skatins miestiečius rinktis darnius keliavimo būdus, tokius kaip vaikščiojimas, dviračiai ar viešasis transportas, taip prisidedant prie darnaus judumo plėtros mieste. Sumažėję transporto srautai padės efektyviau valdyti eismą centrinėje miesto dalyje, užtikrinant didesnį saugumą ir komfortą tiek gyventojams, tiek miesto svečiams.
