Kas trečias šalyje į darbo rinką 2025 m. sugrįžęs žmogus įsidarbino Vilniaus apskrityje. Visose šio regiono savivaldybėse pernai nedarbas mažėjo, o darbuotojų poreikis išliko aukštas. Visgi stebimas paradoksas: nors krašte darbdavių koncentracija didelė, o darbo ieškančiųjų išsilavinimas aukštas, neretai kandidatai stokoja kompetencijų. Tarp kitų jų iššūkių – ir susisiekimas bei darbo užmokesčio ir kelionės kaštų santykis.
Bene didžiausias Vilniaus regiono išskirtinumas – aukštąjį išsilavinimą turi net 37,9 proc. darbo ieškančių žmonių, o sostinės gyventojai dar labiau išsilavinę – net 44,1 proc. darbo ieškančių yra įgiję aukštąjį išsilavinimą. Tačiau didmiestyje šiek tiek daugiau registruota nekvalifikuotų asmenų (33,3 proc.) nei visoje apskrityje (31,3 proc.).
Regiono kliento profilis rodo, kad apskrityje nedirbančių moterų dalis didesnė – 51,7 proc. nei vyrų (48,3 proc.), penktadalį sudaro ilgalaikiai bedarbiai (21,2 proc.), asmenys su negalia – 6,9 proc. kaimo vietovėse gyvena daugiau nei 21,6 proc. darbo ieškančių žmonių, jaunimo iki 29 m. – 21,6 proc., vyresnių nei 50 asmenų – 34,1 proc.
„Vilniuje įsidarbinimo galimybės didelės įvairių sričių specialistams, darbą čia randa ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Didesnis iššūkis rajonuose, kur itin trūksta kvalifikuotų techninių specialistų ir sveikatos priežiūros darbuotojų, o dalis laisvų darbo vietų užimamos lėtai dėl kandidatų kompetencijų stokos, susisiekimo, atlygio bei kelionės kaštų santykio“, – pabrėžė Vilniaus klientų aptarnavimo departamento patarėjas Darius Daugalas.
Vilniaus apskrityje registruotas nedarbas per metus sumažėjo 0,3 proc. punkto iki 8,3 proc. Labiausiai – Ukmergės rajono savivaldybėje – nuo 9,2 proc. iki 7,8 proc. ir Švenčionių – nuo 9,4 proc. iki 8,5 proc. Šiek tiek ūgtelėjo Trakų rajono savivaldybėje – 0,4 proc. p. iki 8,6 proc. ir Širvintų – 0,3 proc. p. iki 8,6 proc.
Jaunimas telkiasi sostinėje
Didžiausia nedirbančio jaunimo koncentracija – Vilniuje, kur Užimtumo tarnyboje registruoti jaunuoliai sudaro vos ne ketvirtadalį (23 proc.) visų klientų apskrityje.
Gerokai mažiau jaunimo – nuo sostinės nutolusiose savivaldybėse – vidutiniškai apie 17 proc. tarp darbo ieškančių žmonių. Visgi ir Vilniuje nedirbančių jaunų gyventojų per metus sumažėjo 0,5 proc. punkto iki 8,9 proc., o visoje apskrityje šis rodiklis krito 0,2 proc. iki 8,3 proc.
Pasak D.Daugalo, toks jaunimo skaičiaus skirtumas paaiškinamas aktyviu jaunimo judėjimu į šalies sostinę dėl čia atsiveriančių didesnių gyvenimo bei veiklos galimybių ir perspektyvų.
Regione nedirbančio jaunimo labiausiai sumažėjo Švenčionyse (1 proc. punkto iki 5,5 proc.), Ukmergėje (0,7 proc. punkto iki 6 proc.) ir Elektrėnuose (0,5 proc. punkto iki 5,6 proc.).
Sostinėje – mažiausiai vyresnių nei 50 metų klientų
Priešingai nei kitose regiono vietovėse, sostinėje vyresnius nei 50 metų asmenis galima priskirti prie aktyviai dirbančių, ir didžiausias šios grupės skaičius – vėlgi nuo jos nutolusiose savivaldybėse.
Švenčionyse kas antras klientas – vyresnis nei 50 metų (50 proc.), Ukmergėje šio amžiaus klientų grupė sudaro 46 proc., Šalčininkuose – 43 proc. Tuo tarpu Vilniaus mieste darbo ieško 31 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Vilniaus regione – trečdalis laisvų darbo vietų šalyje
Net 44 proc. visų šalies ūkio subjektų veiklą vykdo Vilniaus apskrityje, todėl per metus darbdavių registruojamų laisvų darbo vietų skaičius Užimtumo tarnybos platformoje yra pats didžiausias.
47,4 tūkst. darbo skelbimų – tiek 2025-aisiais Vilniaus apskrities darbdavių siūlė darbą, ir tai sudarė 29 proc. šalyje registruotų laisvų darbo vietų. Vien sostinėje pernai pateikta 34,3 tūkst. darbo pasiūlymų (2024 m. – 40,9 tūkst.).
D. Daugalo teigimu, nors darbo rinka lėtėjo, tačiau nemažėjantis tam tikrų darbuotojų poreikis generuoja ir įsidarbinimo augimą: „Pernai 6 proc. augo tarpininkavimo įdarbinant rodiklis – į darbo rinką sugrįžo 71,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių, o Vilniaus apskrityje įsidarbinę klientai sudaro trečdalį visų sugrįžusių į darbo rinką šalyje.“
Iššūkis – suderinti regiono darbo paklausą ir pasiūlą
Augantys darbo rinkos poreikiai ypač ryškūs gamybos sektoriuje, kur fiksuotas didžiausias darbuotojų trūkumas. Vilniaus apskrityje itin stokojama kvalifikuotų techninių specialistų ir sveikatos priežiūros darbuotojų, o dalis laisvų darbo vietų užimamos lėtai dėl kandidatų kompetencijų stokos, susisiekimo, darbo užmokesčio ir kelionės kaštų santykio.
„Nors darbo jėgos paklausa išlieka didelė, kai kurių nedirbančių gyventojų suinteresuotumas įsidarbinti ar išsilaikyti darbo vietoje išlieka ribotas. Stebime, kad po atrankų įsidarbinę žmonės dažnai neišdirba nė mėnesio – statistiškai du iš trijų naujai įdarbintų klientų darbo vietą palieka labai greitai: atsisakymus dirbti aiškina sveikatos problemomis. Matome, kad toliau turime stiprinti priemones, skatinančias klientų motyvaciją, užimtumą bei ilgalaikį išsilaikymą darbo rinkoje“, – esminę regiono problemą įvardijo Vilniaus KAD patarėjas.
Rajonuose trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų
Ukmergės rajone rinkos pulsą labiausiai lemia metalo apdirbimo pramonė: nuolatinė paklausa suvirintojams, lenkimo, štampavimo, šlifavimo, tekinimo/frezavimo, lazerinio pjovimo ir staklių operatoriams rodo sisteminį kvalifikuotos gamybinės darbo jėgos trūkumą. Šios pozicijos sunkiai užimamos ne tik dėl įgūdžių stokos, bet ir dėl kaitos – įdarbinus žmogų, poreikis netrukus atsinaujina. Rajone registruotas nedarbas sausio 1 d. buvo mažesnis nei šalies vidurkis (7,8 proc.).
Anot D. Daugalo, ypač rajonuose įdarbinimo procese stebima darbdavio patrauklumo įtaka: panašios pozicijos vienose įmonėse užimamos greičiau nei kitose, nes kandidatai renkasi geresnes darbo sąlygas siūlančius darbdavius.
Nuo Vilniaus nutolusiose rajonuose žemesnės kvalifikacijos darbai (valytojai, kiemsargiai, pagalbiniai darbuotojai) turi paklausą – žmonės gana greitai įsidarbina. Tačiau aukštos kvalifikacijos specialistus – mokytojus, visuomenės sveikatos, IT ir projektavimo specialistus pritraukti sudėtinga, nes tokių kandidatų registre praktiškai nėra.
Švenčionių rajone per metus registruotas nedarbas sumažėjo 0,9 proc. punkto iki 8,5 proc. Labiausiai keitėsi jaunimo situacija – nedarbas sumažėjo 1,2 proc. p. iki 5,5 proc., o 50+ asmenų skaičius nukrito 0,7 proc. punkto iki 11 proc.
Pernai darbo paklausa rajone buvo 0,5 proc. didesnė nei 2024 m. – darbdaviai pasiūlė 1,1 tūkst. darbo vietų. Darbo pasiūlymai dominavo pramonės sektoriuje (54 proc.) – nuo plastikinių gaminių surinkėjų/operatorių ir maisto fasuotojų iki medienos apdirbėjų. Paslaugų sektoriuje pateikta 33 proc. darbo skelbimų: maisto išdavėjams, virėjams, pardavėjams. Statybos – 7,5 proc. pasiūlymų plytelių klojėjams, apdailos montuotojams, žemės ūkio ir miškininkystės – 4 proc.
Rajone augo medicinos specialistų poreikis: VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centras nuolat ieško šeimos gydytojų ir kitų medikų, privačios ir valstybinės įstaigos, socialinio darbo specialistų, bendrosios praktikos slaugytojų, individualios priežiūros darbuotojų; savivaldybė problemą amortizuoja apmokėdama trūkstamų rezidentų studijas. Tuo pat metu mažmeninė/prekybos ir transporto priemonių remonto veikla fiksavo nežymų (2 proc.) skelbimų traukimąsi.
Į darbo rinką pernai sugrįžo 1,4 tūkst. rajono gyventojų. Net 84,3 proc. laisvų darbo vietų yra užimamos.
Šalčininkų rajone registruotas nedarbas per metus sumažėjo 0,8 proc. iki 9,2 proc., tiek pat susitraukė ir 50+ nedirbančių gyventojų skaičius iki 11,3 proc.
Darbo pasiūlymų rajone netrūksta – skelbimai apima statybas, transportą, logistiką, prekybą ir paslaugas, tačiau kandidatų pritaikomumas darbdavių poreikiams išlieka pagrindinis barjeras.
Apie 2,5 tūkst. registruotų darbo ieškančiųjų pasiskirsto nevienodomis galimybėmis: daliai jų trūksta kvalifikacijos ir darbo patirties, kiti susiduria su kalbos barjerais (silpnesni lietuvių kalbos įgūdžiai), taip pat svarbios mobilumo problemos ir sezoninių darbų įtaka.
Vilniaus rajone sustiprėjo savivaldybės ir Užimtumo tarnybos bendradarbiavimas dėl sunkiausiai į darbo rinką integruojamų klientų. Be visų taikomų individualių psichologinių ir teisinių konsultacijų, laikino įdarbinimo ir kitų priemonių pradėta nuosekli atvejo vadyba seniūnijose.
Nepaisant pastaraisiais metais bendro nedarbo mažėjimo (siekia 8,3 proc.), ilgalaikių bedarbių dalis per metus rajone padidėjo – tai signalas, kad daliai klientų reikalingos intensyvesnės, kompleksinės priemonės.
„Regiono iššūkiai iš esmės išlieka tie patys: ilgalaikio nedarbo mažinimas kaimiškose seniūnijose, kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimas (ypač pramonėje ir sveikatos priežiūroje), darbo jėgos senėjimo kompensavimas perkvalifikuojant klientus ir teikiant kitas užimtumo priemones, pritraukiant jaunimo į rajonus bei gerinant vietos gyventojų mobilumą,“ – sakė Vilniaus KAD patarėjas D. Daugalas.
