Vilniaus rajono savivaldybės taryba, siekdama ginti viešąjį interesą ir padėti gyventojams spręsti susidariusią situaciją dėl šiuo metu vykdomos AB „Vilniaus paukštynas“ valdomų pastatų sanitarinių apsaugos zonų nustatymo procedūros Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų gyvenvietėse, patvirtino kreipimąsi į LR Seimą, Žemės ūkio ministeriją, Aplinkos ministeriją, Seimo kontrolierių įstaigą, Žmogaus teisių biurą, Generalinę prokuratūrą ir AB „Vilniaus paukštynas“.
Lapkričio 22 d. Vilnius rajono savivaldybėje šiai situacijai aptarti vyko Savivaldybės atstovų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, Rudaminos, Kalviškių, Dusinėnų gyventojų bei AB „Vilniaus paukštynas“ atstovų susitikimas.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2017 m. AB „Vilniaus paukštynas“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl AB „Vilniaus paukštynas“ Dusinėnų ir Kalviškių aikštelėse esančiose paukštidėse planuojamos ūkinės veiklos galimybių plėtojimo, tačiau Savivaldybės taryba nusprendė nepritarti viščiukų broilerių auginimo AB „Vilniaus paukštynas“ Dusinėnų ir Kalviškių aikštelėse esančiose paukštidėse poveikio aplinkai vertinimo programoms.
Vilniaus rajono savivaldybė ir toliau nuosekliai gins Vilniaus rajono gyventojų interesą, todėl šiandien Tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas kreipimasis į atsakingas institucijas.
Posėdyje taip pat dalyvavo ir pasisakė bendruomenių atstovės.
KREIPIMASIS DĖL AB „VILNIAUS PAUKŠTYNAS“ SANITARINIŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO
Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) š. m. lapkričio mėnesį pradėjo gauti susirūpinusių rajono gyventojų, bendruomenių paklausimų bei jų išreikštų nuogąstavimų dėl jiems netikėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – NŽT) siunčiamų pranešimų apie tai, jog šios tarnybos sprendimu vienašališkai bus keičiami jiems nuosavybes teise priklausančių žemės sklypų kadastro duomenys, o konkrečiai, juose įrašant specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinių apsaugos zonų (toliau – SAZ apribojimai) apribojimus. Tokie pranešimai siunčiami 1000 m atstumu nuo Rudaminos, Kalviškių ir Dusinėnų kaimuose esančių AB „Vilniaus paukštynas“ aikštelėse išdėstytų pastatų nutolusiems gyventojams, žemės sklypų savininkams.
Gyventojams kelia susirūpinimą, kad minėtas SAZ apribojimas nustatomas ne tik jų apie tai anksčiau neinformavus, visiškai nesitarus, bet ir negavus žemės sklypų savininkų sutikimų ir neužsimenant apie bet kokių kompensacijų išmokėjimą.
Prie šių gyventojų susirūpinimo prisidėjo ir juos palaiko Lietuvos Respublikos Seimo, Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybė.
Kadangi Vilniaus rajono savivaldybei tai taip pat buvo staigmena, nes Savivaldybės institucijos anksčiau įvardytuose procesuose nedalyvavo ir apie juos nežinojo, š. m. lapkričio 22 d. buvo organizuotas tarpinstitucinis susirinkimas, kuriame dalyvavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus, AB „Vilniaus paukštynas“, Savivaldybės atstovai, gausus Rudaminos, Kalviškių, Dusinėnų gyventojų būrys.
Šio susitikimo metu paaiškėjo, jog NŽT, vykdydama AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą ir vadovaudamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 9 str. 3 d. nuostatomis, pradėjo minėtus procesus. Pasak NŽT atstovų, šį įstatymo nuostata pasirinkta neva dėl to, jog praeityje ši institucija savo priimtuose teisės aktuose (tiek rengdama žemėtvarkos dokumentus, tiek grąžindama žemę jos savininkams, tiek formuodama žemės sklypus) „pridarė klaidų“ – nepažymėjo SAZ žemės sklypų kadastro duomenyse ir taip „savu laiku“ jų neįteisino. Neva įstatymų leidėjas minėta SŽNSĮ 9 str. 3 d. nuostata suteikė galimybę vienašališkais NŽT sprendimais iki š. m. gruodžio 31 d. ištaisyti padarytas klaidas.
Tokia pasirinkta pozicija ir taktika labai abejotina. Pasirinktas tik vienas, formalus SAZ nustatymo būdas – taikyti teisės aktuose nustatytus dydžius, nesigilinant į faktinę situaciją, t. y., neįvertinant sukeliamo neigiamo poveikio gyvenamajai ir darbo aplinkai, žmonių sveikatai bei nesiimant priemonių situacijai pagerinti, neatsižvelgiant į bendruomenės nuomonę, nederinant verslo ir viešųjų interesų.
Gyventojų nuogąstavimai dėl jų sklypuose atsirandančių SAZ apribojimų yra argumentuoti, nes tokių zonų apribojimų nustatymas konkrečiame sklype sukelia ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes.
Nustatytose ar patikslintose SAZ galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios konkrečiam sklypui įsigalioja nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą (toliau – NTR) dienos. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 str. 4 d. ir SŽNSĮ 53 str. 1 d. 1 p. nurodyta: „ūkinei veiklai nustatytose ir įteisintose SAZ draudžiama statyti, rekonstruoti ir remontuoti sodo namus, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatus, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių mokslo paskirties pastatus, skirtus švietimo reikmėms, kitus mokslo paskirties pastatus, skirtus neformaliajam švietimui poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatus, specialiosios paskirties pastatus, susijusius su apgyvendinimu (kareivinių pastatus, kalėjimus, pataisos darbų kolonijas, tardymo izoliatorius); įrengti šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties patalpas kitos paskirties statiniuose ir (ar) rekonstruojant arba remontuojant statinius; keisti statinių ir (ar) patalpų paskirtį į šios dalies 1 punkte nurodytą paskirtį; planuoti teritorijas rekreacijai ir šios dalies 1 punkte nurodytos paskirties objektų statybai, išskyrus atvejus, kai šie objektai naudojami tik ūkininko ar įmonės, vykdančios veiklą sanitarinės apsaugos zonose leistinos paskirties pastatuose (patalpose), ūkinės veiklos ir (ar) darbuotojų saugos ir sveikatos reikmėms.“
Atkreiptinas dėmesys, jog tokie SAZ apribojimai taikomi ne tik privačių gyventojų sklypams, tokie apribojimai įrašomi ir visuomeninės paskirties sklypams, kuriuose jau egzistuoja švietimo, kultūros įstaigos, vaikų darželiai (pvz., Rudaminos vaikų lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“).
Deja, bet tokie apribojimai kasdien įrašomi vis didesniam žemės sklypų skaičiui, nes NŽT, nepaisydama nei gyventojų, nei kitų suinteresuotų asmenų prašymų, pradėjo konkrečių sprendimų priėmimo procedūras ir teikia šiuos sprendimus NTR.
Atsižvelgus į susiklosčiusią situaciją bei į tai, jog vykdydama savo pareigas, Savivaldybė privalo imtis visų įmanomų priemonių, užtikrinančių aplinkos kokybės gerinimą ir apsaugą, racionalią Savivaldybės ūkio šakų plėtrą, strateginį bei teritorijų planavimą, taip pat užtikrinti bendruomenės ir atskirų Savivaldybės gyventojų interesų derinimo, plėtros ir veiklos planingumo ir reagavimo į Savivaldybės gyventojų nuomonę principų, kuriais grindžiama vietos savivalda, tinkamą realizavimą, Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendžia kreiptis:
Į Lietuvos Respublikos Seimą
Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi iniciatyvos nukelti vėlesniam laikui kai kurių SŽNSĮ nuostatų, įteisinančių SAZ įgyvendinimą, taikymą. Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą ir jo komitetuose svarstomą Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo NR. XIII-2166 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, matyti, jog keisti tik šio įstatymo 141 str. 3 d. nuostatas, pratęsiant SŽNSĮ 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą SŽNSĮ nurodytų teritorijų nustatymo (kai veikla teisėtai vykdoma, bet SŽNSĮ nurodytos teritorijos nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą) terminą, nepakanka, juolab kad aiškinamajame šio įstatymo rašte teigiama, kad nukelti terminus tikslinga, nes tam tinkamai pasirengti nespėjo viešasis sektorius. Kaip matyti iš susidariusios situacijos, privatusis sektorius taip pat tam ne itin kokybiškai rengėsi SŽNSĮ nuostatų įgyvendinimui ir savo problemas siekia spręsti perkeldamas jas ant kitų institucijų pečių, vengdamas viešumo. Manome, kad reikėtų analogiškai keisti 141 str. 1 ir 4 dalyse įtvirtintus terminus, nes pakeitus tik SŽNSĮ 141 str. 3 dalį, atsirastų prieštaravimų tarp skirtingų to paties straipsnio dalių. Be to, analogiškas terminas visose straipsnio dalyse užtikrintų lygiateisiškumą, užtikrintų teisinį apibrėžtumą.
Pažymėtina, kad pagal SŽNSĮ 143 straipsnyje išdėstyto 10 straipsnio 2 dalį, ūkinė ir (ar) kitokia veikla nenustačius ir neįregistravus NTR SŽNSĮ nurodytų teritorijų, negalės būti vykdoma nuo 2025 m. sausio 1 d., todėl termino pratęsimas ne tik 141 str. 3 d., bet ir 1 bei 4 dalyse neprieštaraus galutiniam įstatymo leidėjo nustatytam terminui. Esant poreikiui, prašome keisti ir kitas susijusias SŽNSĮ nuostatas.
Į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją
NŽT savo kreipimuose gyventojams kaip pagrindą įrašyti specialiąsias naudojimo sąlygas (SAZ apribojimus) į žemės sklypų NTR nurodo SŽNSĮ 9 str. 3 d. Bet ar tikrai tai yra tinkamas šio įstatymo pagrindas? Taip, ši įstatymo nuostata yra „patogi“ tiek suinteresuotam vykdyti tokią veiklą asmeniui, tiek NŽT, kadangi nereikia gauti nei gyventojo, kuriam įrašomas toks apribojimas, sutikimo, nei kompensuoti jam dėl to kylančių nuostolių. Be to, pagal šio straipsnio dalį suinteresuotas asmuo savo problemas išsprendžia NŽT resursais iš esmės tik pateikdamas prašymą šiai institucijai.
Tuo tarpu ar nereikėtų šių situacijų spręsti taikant minėto įstatymo 141 str. 4 d. nuostatų? Kurios teigia, jog „Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos ūkinei ir (ar) kitokiai veiklai, dėl kurios turėjo būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos sanitarinės apsaugos zonos, šios zonos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą nustatytos, bet, į jas patekus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams (jų dalims), neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą <…> asmuo, suinteresuotas šios ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymu, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus ir prašymus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia <…> gavęs žemės savininko, <…> sutikimus…“
Aišku, šiuo atveju kelias būtų sudėtingesnis, nes kalba eitų ir apie gyventojų sutikimus ir apie kompensacijas, ir patį procesą privalėtų atlikti ne NŽT, o suinteresuotas vykdyti tokią veiklą asmuo. Nuomonę, jog turėtų būti taikomos būtent šio straipsnio nuostatos, pagrindžia ir aplinkybės, jog „visais laikais“ įstatymuose paukštynams būdavo nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ir jos iš esmės niekada nekito, t. y. nuo pastatų, kuriuose laikoma virš 300 sutartinių gyvulių (broilerių, vištų) nustatomas 1000 m (skirtingais laikotarpiais galiojo Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Žemės įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 ir kiti).
Pabrėžtina, kad iki šios dienos nei gyventojams, nei Savivaldybei nėra žinoma, kokio konkretaus dokumento pagrindu tiek anksčiau, tiek dabar nustatomi minėti SAZ apribojimai. Savivaldybei savo pastangomis tokio dokumento nepavyko išreikalauti (taip pat ir Savivaldybėje įvykusio susitikimo metu). Nei AB „Vilniaus paukštynas“, nei NŽT atstovai tokio dokumento neva nei pateikti, nei įvardinti negali. Nepaisant to, iš Savivaldybei prieinamų dokumentų matyti, jog tiek anksčiau (tuose žemės sklypuose, kuriuos formuojant visdėlto buvo įrašyti SAZ apribojimai), tiek šiuo metu įrašant tokius apribojimus, egzistuoja kažkokios tik NŽT žinomos ribos – įrašant SAZ apribojimus jos buvo nustatomos (taip pat nustatomos ir šiomis dienomis) kartais tik konkretaus žemės sklypo dalyje, t.y., dalis žemės sklypo patenka į SAZ, o dalis – ne.
Į AB ,,Vilniaus paukštynas“ akcininkus, direktorių
- AB „Vilniaus paukštynas“ iniciatyva pradėta SAZ įteisinimo veikla sukėlė didelį rezonansą bendruomenėje, ji nebuvo tinkamai išdiskutuota suinteresuotų asmenų rate, todėl yra skubota ir galbūt neteisinga bei nesąžininga. Tik AB „Vilniaus paukštynas“ turi įgaliojimų sustabdyti šį procesą, atidėti jį vėlesniam laikui, taip padarant jį labiau kokybišką bei skaidresnį. Tam tereikėtų kreiptis į NŽT su prašymu sustabdyti pradėtas procedūras, o ypač tolesnį konkrečių NŽT sprendimų, kuriais įteisinama SAZ, priėmimą ir vykdymą.
- SŽNSĮ 51 str. nuostatose asmenims, planuojantiems ir (ar) vykdantiems ūkinę veiklą, suteikta pasirinkimo teisė dėl SAZ dydžio nustatymo, t. y. nustatyti šiame įstatyme nurodytą dydį arba AB „Vilniaus paukštynas“ iniciatyva nustatyti kitą dydį atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.
Todėl jei AB ,,Vilniaus paukštynas“ iš tiesų yra gyventojų pusėje (kaip buvo deklaruojama š. m. lapkričio 22 d. susitikime), Vilniaus rajono savivaldybės taryba prašo apsvarstyti nurodytas rekomendacijas ir įrodyti tai konkrečiais veiksmais.