Trylika sostinės mokyklų diegiant islandiškąjį prevencijos modelį tapo „Planet Youth“ akademijos narėmis. Prisidedant Vilniaus miesto savivaldybei, visuomenės sveikatos biurui „Vilnius sveikiau“ ir kitiems specialistams, mokyklų bendruomenės sieks gerinti mokinių gerovę ir mažinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, stiprinant tėvų vaidmenį bei visų bendruomenės narių tarpusavio santykius.
„Būtent švietimo įstaigose, kur jauni žmonės praleidžia didelę savo laiko dalį, formuojasi jų požiūris ir įpročiai, lemiantys viso gyvenimo pasirinkimus. Mokinių gerovė, stipresnės bendruomenės ir dar saugesnė mokyklų aplinka – visų mūsų atsakomybė. Tikiu, kad dirbdamos išvien, mokyklų bendruomenės sukurs tvirtą pagrindą ilgalaikiams pokyčiams, kurie leis vilniečiams augti sveikesnėje ir labiau palaikančioje aplinkoje“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Savivaldybė, įgyvendindama ES fondo lėšomis finansuojamą Regiono pažangos priemonę ir diegdama islandiškąjį modelį kaip gerąją tarptautinę patirtį, iniciavo „Planet Youth“ akademiją.
Jos tikslas – metodiškai padėti mokykloms planuoti ir vykdyti duomenimis grįstas prevencines veiklas, paraleliai stebint su vartojimu, santykiais, užimtumu, saugumu, psichologine gerove susijusius rodiklius per reguliariai kas dvejus metus vykdomą tyrimą.
„Islandiškojo modelio išskirtinumas – galimybė matyti jaunimo ir jo artimiausios aplinkos situaciją mokyklos bendruomenės lygiu bei imtis veiksmų, kurie būtų nukreipti į svarbiausius rizikos ar apsauginius vartojimo veiksnius. Esu įsitikinusi, kad duomenimis grįsta prevencija ir pasiteisinusių praktikų diegimas leis įgalinti bendruomenę, sudarys sąlygas vykdyti prevenciją efektyviau. Džiugina, kad vis daugiau mokyklų brandžiai vertina vartojimo iššūkius, jų neneigia, nori gerinti aplinką bei stiprinti savo bendruomenę“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
„Planet Youth“ akademijos programa Vilniuje bus vykdoma ne mažiau nei 4 metus, kasmet prijungiant vis daugiau švietimo įstaigų. Skaičiuojama, kad per projekto įgyvendinimo laikotarpį pozityvių pokyčių savo bendruomenėse sieks daugiau nei 70 švietimo įstaigų.
Prie „Planet Youth“ akademijos prisijungusios mokyklos dvejus mokslo metus galės gauti ne tik metodinę pagalbą, bet ir ekspertų mokymus ar konsultacijas, kitas inovatyvias ir patrauklias veiklas mokiniams, jų tėvams ar mokyklos darbuotojams. Savo bendruomenės suplanuotų prevencijos priemonių įgyvendinimui kiekviena švietimo įstaiga per mokslo metus gaus Vilniaus miesto savivaldybės priemonių ,,krepšelį”, kurio vertė siekia 5 tūkst. eurų.
Trijose sostinės mokyklose – Jėzuitų, Antakalnio ir Vasilijaus Kačialovo gimnazijose – pilotinės „Planet Youth“ akademijos veiklos buvo vykdomos ir anksčiau.
Vertinant mokyklų bendruomenių motyvaciją, šiemet prie akademijos prisijungė dar dešimt švietimo įstaigų: Levo Karsavino ir Valdorfo mokyklos, VGTU inžinerijos licėjus, Jono Basanavičiaus, „Minties“, Tuskulėnų, Pranciškaus Skorinos, Simono Daukanto, Šv. Kristoforo ir Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazijos.
„Mūsų gimnazijoje į paauglių ugdymosi procesą žiūrime vadovaudamiesi holistiniu požiūriu. Tikime, kad tik veikdami kartu bendruomenės lygmeniu galime pasiekti teigiamų rezultatų, įgalinančių pozityviąją socializaciją paauglystėje“, – sako Šv. Kristoforo gimnazijos direktorė Irma Čerškienė.
Tokios nuomonės laikosi ir Levo Karsavino mokyklos direktorė Svetlana Butautienė, pasak kurios į mokyklą reikia žiūrėti kaip į bendruomenę, kuri ugdo visapusiškai stiprią asmenybę: „Stipri bendruomenė – svarbiausias prevencijos pagrindas. Siekiame, kad kiekvienas mokinys augtų aplinkoje, kurioje jis jaučiasi saugus, girdimas ir palaikomas“.
„Planet Youth“ prevencijos modelis – kas tai?
Nuo 2020 m. Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“ diegia islandiškąjį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelį, per šį laikotarpį atlikti net trys „Planet Youth“ tyrimai skirtingose Vilniaus mokyklose.
Šis prevencijos modelis pagrįstas mokslo įrodymais įgyvendinamas daugiau nei 20 šalių skirtinguose žemynuose. Ilgalaikiais tyrimais ir sėkminga Islandijos, kitų šalių patirtimi siekiama gerinti tėvų žinojimą, jų vaidmenį prevencijoje, stiprinti mokyklos bendruomenės narių kompetencijas, tarpusavio santykius, o vaikams padėti ugdytis geresnį sveikatos raštingumą, atsparumą bei save realizuoti.
Šis struktūruotas, aiškius žingsnius turintis procesas padeda mokykloms ir bendruomenėms identifikuoti vietos problemas iš duomenų, kurti individualizuotus prevencinių veiksmų planus, atsižvelgiant į mokinių tyrimo rezultatus vertinti tendencijas.
Nuotraukos Sauliaus Žiūros.