Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus mieste kilo 1104 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (937), jų kilo 17,8 proc. daugiau. Tragiškuose gaisruose iš viso žuvo 5 žmonės: dėl elektros instaliacijos, elektros prietaisų gedimų, automobilių garaže žuvo 1 žmogus, dėl kitų priežasčių, daugiabutyje gyvenamajame name žuvo 1 žmogus ir dėl neatsargaus rūkymo: sodo namelyje, gyvenamajame name ir bendrabutyje žuvo po 1 žmogų.
Gaisruose Vilniaus mieste buvo sužeisti 22 gyventojai, o 2024 m. per devynis mėnesius – 15. Daugiausia asmenų – 12, buvo sužalota gyvenamosiose patalpose (praeitais metais – 12), 6 gyventojai patyrė traumas kituose objektuose ir 4 sužeisti užsidegus transporto priemonėms. Iš ugnies ugniagesiai gelbėtojai išvadavo 20 žmonių, iš jų 1 nepilnametį ir 4 gyvūnus, apsaugojo 23 statinius.
Daugiausiai gaisrų kilo atvirosiose teritorijose – 288 arba 26,1 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, čia gaisrų skaičius didesnis 21 proc. Iš jų 77 kartus liepsnojo pievos (7 proc. visų gaisrų), 26 kartus miškas, miško paklotė, o 185 kartus – kita atvira teritorija. 157 gaisrai užgesinti gyvenamosios paskirties patalpose (14,2 proc.). Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 12,1 proc. 12 gaisrų kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose ir 17 gaisrų užgesinti pagalbinio ūkio paskirties statiniuose. Per pastarąjį laikotarpį transporto priemonės liepsnojo 112 kartų, pernai – 111.
Pagrindinės šio laikotarpio gaisrų priežastys – 214 pašalinis ugnies šaltinis (19,4 proc. visų gaisrų), 172 neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (15,6 proc.), 49 elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (4,4 proc.), 37 transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,4 proc.), 48 neatsargus rūkymas (5 proc.), 40 žolės, ražienų , augalininkystės atliekų deginimas (3,6 proc.), 15 kiti transporto priemonių gedimai (1,5 proc.), 13 šiukšlių, buitinių atliekų deginimas (1,25 proc.), 7 savaiminis medžiagų užsidegimas (0,6 proc.), 5 krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (0, 5 proc.), 4 transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai (0,4 proc.), 4 krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (0,5 proc.), 3 priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai atliekant ugnies, suvirinimo darbus (0,3 proc.), 2 dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimai ir kt. bei 43 kitos priežastys (3,9 proc.). Be to, įregistruoti 32 padegimai (2,9 proc.), 2024 m. – 32, 3 kartus vaikų išdykavimai, o 408 gaisrų (37 proc. visų gaisrų) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 1195 (2024 m. – 1215) ir 1,7 proc. mažiau nei pernai kitų gelbėjimo darbų: 260 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje (23, 3 proc. mažiau nei pernai), 685 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms (9,4 proc. daugiau nei pernai). Be to, 134 kartus ugniagesiai vyko padėti žmonėms, patekusiems į autoavarijas (2024 m. – 98) ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 1 žuvusį. 34 kartus jiems teko darbuotis vandenyje. Šių darbų metu ištraukė iš vandens telkinių 5 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 12). 25 kartų teko budėti nukenksminant sprogmenis, 34 kartus likviduoti cheminius incidentus, 17 kartus rinkti išsiliejusį gyvsidabrį. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai iš viso išgelbėjo 39 gyventojus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu iš viso atliktų gelbėjimo darbų padaugėjo 7 proc.
Naudingi patarimai prasidėjus šildymo sezonui
Prieš kūrenant krosnis:
- Būtina jas gerai sutvarkyti ir išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.
- Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų palikti atvirų pakuros durelių.
- Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.
- Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.
Kūrenant krosnis:
- Ypač pavojingos smalkės, jos yra bespalvės ir bekvapės ir jomis galima apsinuodyti, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Iškūrenę krosnį per anksti neužstumkite sklendės. Sklendę galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Išsiskiriančios smalkės labai pavojingos, apsinuodijimas jomis gali baigtis mirtimi.
- Rekomenduojame pasirūpinti savo saugumu ir gyvenamosiose patalpose įsirengti smalkių detektorius.
Pirmieji apsinuodijimo smalkėmis požymiai:
- Lengvas apsvaigimas.
- Mieguistumas.
- Sąmonės netekimas.
Apsvaigusį nuo smalkių žmogų išveskite į gryną orą ir nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybos telefono numeriu 112, o patalpas gerai išvėdinkite.
Jeigu šildotės elektriniais prietaisais:
- Pavojinga į elektros tinklą iškart įjungti kelis elektros prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpas jungimasis, dėl ko dažnai ir kyla gaisrai.
- Elektrinius šildymo prietaisus statykite toliau nuo užuolaidų bei baldų.
- Nepalikite ant jų padžiautų drabužių.
- Išeidami iš namų elektrinius šildymo prietaisus būtinai išjunkite.
- Užtikrinkite gaisrinių automobilių privažiavimą prie pastatų, vandens telkinių, hidrantų, neužstatykite jų transporto priemonėmis. Įsigykite ir gyvenamosiose patalpose įsirenkite autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų.
Jeigu naudojatės dujiniais šildytuvais:
- Naudojantis dujiniais prietaisais, reikia laikytis gamintojo techninėje instrukcijoje nurodytų konkrečių reikalavimų.
- Įrengiant dujinius prietaisus, turi būti įrengiama patalpų uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas.
- Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, turi būti vėdinamos. Jose turi būti varstomas langas arba orlaidė ir durys. Langas turi būti išorinėje pastato sienoje (į lauką).
Atminkite, kad naudojantis dujiniais prietaisais (kaip ir kūrenant krosnis) kyla pavojus apsinuodyti smalkėmis. Todėl bent jau miegamuosiuose patartina įsirengti smalkių detektorių.
Įsidėmėkite – dujų nuotėkio atveju (dujoms susikaupus ore) kyla sprogimo grėsmė!
