Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobilioji komanda šią savaitę gavo 100-tąjį prašymą šiemet, kuriame prašoma suteikti intensyvią pagalbą į krizę patekusioms šeimoms, kai, nustačius aukščiausią grėsmę jų vaiko sveikatai ir/ar gyvybei, ir, siekiant vaiką apsaugoti, jis laikinai yra paimamas iš šeimos.
„Kai vaikas, nustačius aukščiausią grėsmės lygį, paimamas iš šeimos, su abiem tėvais ar vienu iš jų, kuris vaiką augina vienas, mobiliosios komandos (toliau – MK) specialistai susitinka tikrai ne kartą. Būna, kad važiuojame kelias dienas iš eilės, iš anksto telefonu suderiname abiem pusėms patogų laiką. Svarbu, kad suaugę šeimos nariai priimtų teikiamą pagalbą ir norėtų keistis. Deja, ne visais atvejais su šeima dirbama, nes dėl skirtingų priežasčių MK neturi galimybės susisiekti ir bendrauti su šeimos nariais. Pavyzdžiui, kai vaikai lieka be įstatyminių atstovų, t. y. kai jų tėvai atlieka bausmę, ilgą laiką gydomi ligoninėje arba reabilitacijoje, išvažiuoja į užsienį ir palieka vaikus giminaičiams, miršta. Būna situacijų, kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, kuris turi psichinę negalią ir negeba rūpintis vaikais. Atvejų, kai tėvai nesutinka priimti MK pagalbą, palyginus su praeitais metais, sumažėjo“, – sako MK vyriausioji specialistė (psichologė) Olga Leikina.
Kaip mobilioji komanda organizuoja pagalbą šeimai? „Pirmiausia kalbamės, susipažįstame su kiekvienu šeimos nariu, o kai išaiškėja rizikos ir saugumo veiksniai, parenkame konkrečiai šeimai tinkamiausius pagalbos būdus. Mobiliosios komandos specialistai suaugusius šeimos narius konsultuoja jų gyvenamojoje vietoje, pvz., kaip suvaldyti šeimos krizę, pyktį, stresą, kaip sukurti vaikams saugią aplinką namuose, taikome motyvacines technikas ir pan. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinė problema šeimoje – priklausomybė, tuomet rekomenduojame gydymą, suteikiame informaciją, kur ir kaip tai padaryti; jeigu šeimoje vyrauja psichologinės problemos, – rekomenduojame šios srities specialisto pagalbą: padedame surasti arčiausiai asmens gyvenamosios vietos dirbantį specialistą, padedame užsirašyti į konsultacijas. Kitą dieną, jeigu žmogus sutinka, vėl važiuojame į šeimą, tuo sustiprindami motyvaciją keistis, – sako O. Leikina.
Psichologės teigimu, pasitaiko, kad vien problemos įvardijimas jau padiktuoja pagalbos būdus, t. y. vaikų tėvai pamato save tarsi iš šalies. Esą mobiliosios komandos specialistai ir yra tam, kad nuosekliai paaiškintų priežastis, kodėl vaikas iš šeimos paimtas, ir kokius žingsnius reikia žengti, kad kuo greičiau vaikas sugrįžtų į savo šeimą.
Vilniaus apskrities MK specialistai teikia pagalbą skirtingų tautybių asmenims (lenkams, rusams, baltarusiams), todėl tam, kad pagalba būtų teikiama efektyviai, privalu mokėti bent dvi kalbas. „Tai, kad nemažai žmonių, su kuriais dirba MK, nekalba lietuviškai, apsunkina ne tik bendravimą, bet, svarbiausia, ir paslaugų šeimai teikimą. Juk valstybinėse įstaigose, pvz. Respublikiniame priklausomybės ligų centre, gydymo ir reabilitacijos programos užsiėmimai vyksta lietuvių kalba. Šiek tiek geresnė situacija ilgalaikiuose reabilitacijos centruose. Kai kurios bendruomenės, teikiančios ilgalaikę reabilitaciją, priima skirtingomis kalbomis kalbančius žmones, ir teikia pagalbą. Žinodami šiuos subtilumus, stengiamės kuo geriau patarti šeimoms, su kuriomis dirbame“, – sako MK vyriausiasis specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis, Virgilijus Auga.
Pasak V. Augos, džiugina tai, kad atsiranda vis daugiau priklausomybės konsultantų, ir jie konsultuoja ne tik miestuose, bet ir rajonuose gyvenančius žmones. „Čia jaučiame ir savo indėlį, nes 2018 metais dėjome daug pastangų siekdami atkreipti dėmesį į šios srities specialistų trūkumą“, – sako jis.
Kai, praėjus dviem savaitėms, mobiliosios komandos darbas su suaugusiais šeimos nariais baigiasi, rekomendacijas, kaip toliau jiems pagelbėti, gauna šeimos atvejo vadybininkas. „Vis dažniau MK specialistams kyla klausimų dėl teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės. Nors beveik visos Vilniaus apskrities savivaldybės skelbia, kad turi platų paslaugų spektrą, deja, realybėje klientams tenka arba ilgai laukti paslaugos, arba ji visai neteikiama. Netgi tuo atveju, kai šeimos narys „įrašomas į eilę“, jis nesulaukia pagalbos. Turime atsižvelgti į tai, kad toli gražu ne visi šeimos nariai yra motyvuoti ir atkakliai siekia gyvenimo pokyčių, t. y. noriai gydosi priklausomybes ir pan. Tokiems žmonėms pagalba turi būti teikiama nuosekliai ir nedelsiant, nes kitaip jų motyvacija mažėja, o ir atėjus laikui lankyti, pavyzdžiui, pozityvios tėvystės mokymus, žmogus jau „neranda“ tam laiko“, – rimtą problemą įžvelgia O. Leikina ir susitikimuose su savivaldybių atstovais ragina ieškoti galimybių ją spręsti.
Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, kuriomis siekiama didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos. Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti didelių sunkumų patiriančiai šeimai išgyventi ir motyvuoti tėvus spręsti problemas, dėl kurių jų šeimoje augančiam vaikui kyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei. Šiuo metu tam mobilioji komanda turi 14 dienų, nuo sausio 1-osios darbo su šeima terminas pailgės iki 30 dienų.
