Pasak psichologų, dėmesį Z kartos atstovai išlaiko vidutiniškai 2 minutes, nes yra įpratę vienu metu daryti kelis darbus – jie gali klausytis mokytojo ir tuo pat metu naršyti po mobiliojo telefono programėles. Tiesa, be pastarojo jie – nė žingsnio. Vyresnės kartos žmonėms tai kelia susirūpinimą – kokios asmenybės iš jų išaugs, o pedagogams – kaip perteikti žinias, kad jas moksleiviai įsimintų ir išmoktų. Tai – Z karta, kuriai, pasak psichologų, būtina vadovėlius ir sausą teoriją integruoti pasitelkiant technologines priemones.
Z karta – tai vaikai, gimę nuo 2003 metų ir augantys mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir interneto pasaulyje. Jiems, ugdymo kompanijos „GoodPeople.lt“ partnerio ir konsultanto dr. Manto Tvarijonavičiaus teigimu, komunikuoti virtualiai internetu yra taip pat natūralu, kaip pokarinei kartai „akis į akį“. Dėl to Z karta dažnai vadinama „skaitmeniniais čiabuviais“ (angl. digital natives). Būtent su tuo susijusios ir Z kartos stiprybės – pasirengimas greitai reaguoti, drąsa išbandyti naujoves ir imlumas technologijoms.
„Vyresnės kartos žmonės tokį vaikų dėmesio paskirstymą tarp skaitmeninio ir realaus pasaulio dažnai vadina trūkumu, o tiems, kurie turi dirbti su jais, tai yra nemenkas iššūkis. Tiek pedagogai, tiek darbdaviai susiduria su problema, kaip Z kartos žmonėms pateikti informaciją, kad šie į ją ne tik atkreiptų dėmesį, bet ir susidomėtų. Dabar nebepakanka vadovėlio ir standartinių priemonių, šiai kartai reikia integruoti visas inovatyvias priemones, tad tinkamai naudojamos technologijos padeda jiems mokytis. Ne veltui Vakarų Europoje ir JAV stipriai išpopuliarėjo iki 2 minučių trukmės mokomieji vaizdo filmukai, vizualiai ir paprastai perteikiantys esminę informaciją“, – teigia psichologas dr. M. Tvarijonavičius.
Tokių pavyzdžių aptinkama jau ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Vilniaus Balsių progimnazijoje pamokos jau pradinukams yra vedamos naudojant planšetes. Psichologo teigimu, lygiai tą patį vertėtų daryti, jei norime šią kartą sudominti meno ar kitos srities dalykais.
„Menas kaip ir bet kokia kita sritis, pavyzdžiui, politika ar istorija, gali sudominti Z kartą tik tuo atveju, kai apie tai bus kalbama Z kartos „kalba“ – su technologiniu, šmaikštumo ir greičio prieskoniais. Geras pavyzdys – Lietuvos istorijos repas: tai – muzikos kūrinys Z kartos kalba, kuris padeda geriau pažinti Lietuvos istoriją“, – pasakoja dr. M. Tvarijonavičius.
Mobiliaisiais telefonai ne žaidė, o filmavo
Tos pačios nuomonės ir Klaipėdos mokyklos dailės mokytoja Sandrija Donskienė. Pedagogė užsimena apie kitą pavyzdį, kuris, pasak jos, tapo viena geriausių jos edukacinių pamokų. Kartu su moksleiviais ji apsilankė multimedijos parodoje „Van Gogh. Life in Art“, kurioje, skambant klasikinei muzikai, didžiuosiuose ekranuose rodomi žinomiausi dailininko Vincento van Gogo paveikslai.
„Paprastai, kai vykstame į Vilnių, vaikai būna smalsūs apie kiek kitokius objektus ar lankytinas vietas, pavyzdžiui, greitojo maisto restoraną ar prekybos centrą. Sudominti juos muziejais ar ekskursijomis nėra paprasta, tačiau ši paroda – išimtis. Pirmą dieną, kai tik visus informavau apie organizuojamą išvyką į šią multimedijos parodą, iš karto užsiregistravo 40 vaikų. Tą paaiškinti labai paprasta – vaikams reikalinga ir įdomu tai, kas pateikiama tokia forma, kurioje naudojamos įvairios technologijos“, – teigia pedagogė.
Pasak pedagogės, ypač didelį poveikį vaikams padarė tai, kad parodoje vaizdai sujungiami su muzika: 45 min. – tiek trunka seansas minėtoje parodoje, per kurią skamba klasikinė muzika ir ekranuose keičiasi dailininko darbai.
„Jie buvo užhipnotizuoti muzikos ir vaizdų taip, kad tuo metu net neprireikė pasitikrinti feisbuko ar kito socialinio tinklo. Tiesa, kaip dailės mokytoja, džiaugiausi ir kitu atradimu, pavyzdžiui, parodoje pristatomi dailininko kūriniai Rytų šalių motyvais, tokios informacijos 9-10 klasių vadovėliuose apie šio dailininko kūrybą nėra, tad, būtent tai ypač nustebino mokinius. Man pačiai toks pamokos formatas prilygo vienai geresnių mano vestų edukacinių pamokų“, – pasakoja S. Donskienė.
Panašiomis įžvalgomis dalijasi ir Kauno dailės gimnazijos pedagogė Renata Stasiukynaitė, kuri buvo girdėjusi apie tokio formato parodas Londone ir visada pagalvodavo, kad to reikėtų ir mūsų šalies moksleiviams.
„Mokiniams Van Gogo parodos metu labiausiai patiko muzika ir unikalus jo paveikslų perteikimas. Sveikintina idėja ir veikla po parodos – tapybos užduotis. Vaikus sudomino ne tik, kad pamatė tiek meno kūrinių, bet ir tai, kad po to galėjo kurti savus – turbūt, tai ir pritraukia jaunimą bei suteikia parodai patrauklumo. Kaip žinome, šiuolaikinis jaunimas iš rankų nepaleidžia mobiliųjų telefonų, čia irgi buvo tas pats, bet svarbu tai, kad šį kartą jie nežaidė ir nenaršė socialiniuose tinkluose, o filmavo parodos vaizdų ir muzikos sintezę“, – teigia pedagogė.
Apie parodą:
Per savo neilgą kūrybinę karjerą Vincentas van Gogas sukūrė neįtikėtinai daug vertingų kūrinių – daugiau nei 850 drobių ir bemaž 1300 darbų ant popieriaus. Jo paveikslai šiandien – vieni brangiausių ir geidžiamiausių bet kuriame meno vertybių aukcione. Po dailininko, besiblaškiusio tarp genialumo ir beprotybės, mirties praėjus 125 metams, daugelyje Europos šalių buvo surengtos parodos „Van Gogh. Life in Art“, skirtos van Gogo kūrybai. Paroda vyks iki balandžio 30 dienos prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“.
