Ketvirtadienį, rugsėjo 19 d., Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič ir vyr. patarėjas Gediminas Miškinis susitiko su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovais ir verslo atstovais. Susitikime buvo aptarta Vilniaus rajono vizija, planuojami projektai ir verslo lūkesčiai.
Vilniaus rajono demografinė padėtis ir infrastruktūrinė vizija
Pasak R. Duchnevičiaus, Vilniaus rajono plėtros planuose numatytos svarbios infrastruktūros iniciatyvos, tokios kaip Nemenčinės miesto plėtra, Aukštųjų technologijų centro kūrimas Molėtų kryptimi ir LEZ (laisvosios ekonominės zonos) įkūrimas.
Meras atkreipė dėmesį į demografinę situaciją pasienyje su Baltarusija, kur gyventojų mažėja, tačiau bendrai Vilniaus rajone gyventojų skaičius sparčiai auga: „Planuojame įkurti dar aštuonis naujus miestelius, nes tai labai svarbu infrastruktūros plėtrai – vandentiekiams, mokykloms, gydymo įstaigoms. Taip pat būtina atnaujinti bendrąjį rajono planą, kad galėtume tinkamai suformuoti naujas gyvenvietes“.
„Vilniaus rajonui priklauso 2,5 tūkst. km kelių, kurių būklė turi būti gerinama, siekiant užtikrinti tvarią gyvenamąją aplinką“, – būtinybę investuoti į kelių ir vandentiekio sistemų tobulinimą pabrėžė R. Duchnevič.
Verslo balsas savivaldybės sprendimuose
Šis susitikimas atskleidė abipusį verslo ir savivaldos siekį skatinti skaidrumą, atsakomybę ir tvarios infrastruktūros kūrimą. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius pabrėžė, kad verslas yra pasirengęs prisidėti prie rajono augimo ir gerovės. Sėkmingas bendradarbiavimas tarp verslo ir valdžios yra esminis veiksnys, kuris padės Vilniaus rajonui tapti patraukliu regionu tiek gyventojams, tiek investuotojams. Be to, pasak rūmų prezidento, nacionaliniu mastu labai svarbu užtikrinti skaidrų ir aiškų mokesčių taikymą bei jų efektyvų panaudojimą.
Susitikimo metu verslo atstovai ir meras taip pat aptarė galimybę prie savivaldybės steigti verslo tarybą, kuri veiktų kaip patariamasis organas, padedantis priimti sprendimus, susijusius su verslo sąlygų gerinimu regione. Toks bendradarbiavimas leistų dar efektyviau spręsti verslo ir ekonominio vystymosi klausimus, kurie prisidėtų prie ilgalaikio regiono augimo.
Verslo lūkesčiai: skaidrumas ir pasitikėjimas
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas S. Leonavičius išsakė verslo atstovų nuomonę apie Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą, kurį mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės: „Turėjome bankų solidarumo mokestį, po kurio atsiradimo, bankai per operacijas uždėjo visiems atsiskaitymams nuo 0,8 iki 1,5 proc. „apyvartos mokestį“ ir uždėjo apribojimus, kad atsikaitymai grynais pinigais būtų apriboti. Dabar siūlomas draudimo sutarčių mokestis, kurį mokės verslas ne vienodai. Mokės tik tas verslas, kuris turi nekilnojamąjį turtą, o verslas, kuris patalpas nuomojasi, šio mokesčio nemokės. Verslas pritaria mokesčių mokėjimui, tačiau tvirtai laikosi nuomonės, kad šie mokesčiai turi būti aiškiai atskirti ir skaidriai pateikiami. Paslėpti mokesčiai kelia nepasitikėjimą ir mažina verslo motyvaciją prisidėti prie biudžeto“.
Pasak S. Leonavičiaus, mokesčiai neturi būti mokami per tarpininkus. Tokie mokesčiai sukuria visiškos kontrolės ir atskaitomybės nebuvimą. Kyla klausimas, kodėl vyriausybė stengiasi paslėpti gynybos mokesčius po kitomis prievolėmis. Kodėl verslas negali tiesiogiai mokėti gynybos mokesčio ir matyti jo aiškų panaudojimą? Skaidrumas ir atskaitomybė yra būtini elementai, kad verslas jaustųsi užtikrintas, jog jo sumokėti mokesčiai yra tinkamai ir efektyviai naudojami. Skaidrumo ir atsakomybės trūkumas sukuria netikrumą, kuris demotyvuoja investuoti ir plėtoti veiklą.
„Be to, laikas pradėti diskusiją, kad socialinio draudimo ir GPM mokesčius tiesiogiai mokėtų patys darbuotojai. Tai suteiktų daugiau skaidrumo ir atsakomybės už asmenines įmokas. Darbuotojai aiškiai matytų, kiek ir už ką jie moka. Tokia sistema padėtų geriau suprasti mokestines prievoles, skatintų didesnį finansinį sąmoningumą ir suteiktų galimybę kiekvienam piliečiui geriau suvokti savo indėlį į socialines garantijas. Tai taip pat paskatintų aktyvesnį visuomenės įsitraukimą į mokestinių sistemų tobulinimą, mažintų nepasitikėjimą ir stiprintų jausmą, kad kiekvienas asmuo turi kontrolę ir atsakomybę už savo sumokamus mokesčius bei jų panaudojimą“, – kalbėjo S. Leonavičius.
Mero įžvalgos dėl regionų politikos ir saugumo iššūkių
Susitikimo metu, kalbant apie regionų vystymą, R. Duchnevič pakomentavo prezidento G. Nausėdos pasiūlymą steigti Regionų ministeriją: „Regionų ministerijos steigimas yra dviprasmiškai vertinamas. Yra daug argumentų, jog tai galėtų būti naudinga regionams, nes dabartinis Vidaus reikalų ministerijos regionų departamentas yra per mažas ir nepakankamai efektyvus. Kita vertus, atskiros ministerijos kūrimas gali atnešti papildomą biurokratinį aparatą. Galbūt būtų tikslinga stiprinti esamą Vidaus reikalų ministerijos struktūrą. Aš nesu prieš šią idėją, tačiau pagrindinis klausimas – kokias funkcijas ir kompetencijas galima būtų perduoti naujai įstaigai, nes šiuo metu trūksta aiškaus koordinavimo“.
Meras taip pat aptarė situaciją dėl nepakankamo pasiruošimo ekstremalioms situacijoms: „Valstybė neturi aiškaus plano, kur ir kaip evakuotis esant ekstremaliai situacijai. Pagalbos centras šiuo metu nefunkcionuoja taip, kaip turėtų, o bendrai taikomo algoritmo, kaip elgtis krizės metu, nėra. Tai gali privesti prie chaoso. Reikia ugdyti visuomenės sąmoningumą, kad kiekvienas žinotų savo vaidmenį kritiniais momentais“.
Susitikimo metu abi pusės išreiškė norą tęsti dialogą bei bendradarbiauti kuriant tvarią aplinką verslui, kartu stiprinant regiono ekonominį konkurencingumą. Tokie susitikimai yra puiki galimybė įtraukti verslo bendruomenę į sprendimų priėmimą ir užtikrinti, kad Vilniaus rajonas išliktų patrauklus tiek vietos gyventojams, tiek potencialiems investuotojams.
Parengta pagal VPPAR ir VRSA inf., nuotr. VPPAR