Ar kada susimąstėte, kiek kartų per dieną valgote mėsą? Tyrimai rodo, kad lietuviai ja mėgaujasi net kelis kartus per dieną, o vienas žmogus per metus jos suvartoja apie 104 kilogramus. Į šį faktą augalinio pikniko diskusijoje dėmesį atkreipė „Garden Gourmet“ prekių ženklo ambasadorė Vilma Kapočienė. Ekspertai praėjusį penktadienį Kūdrų parke susirinkusius vilniečius skatino pažvelgti į maistą kitaip – kaip į galimybę suderinti malonumą, sveikatą ir atsakomybę už planetą.
„Kodėl mūsų mitybos įpročiai kartais nesutampa su sveikatai palankiais pasirinkimais?“ – tokia tema V. Kapočienė keitėsi nuomonėmis su kitomis savo srities žinovėmis. Tarp jų – KTU sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė, sveikatos psichologė, neurobiologė Vitalija Navickė ir viena renginio šeimininkių, nevyriausybinės organizacijos „Augalyn“ vadovė, viena jos įkūrėjų Meda Šermukšnė.
Mėsos valgome daugiau, nei susimąstome
Kapočienė pasakojo, kad prieš ketverius metus „Garden Gourmet“ produktams pasirodžius Lietuvoje tikslas buvo stebėti, kaip keičiasi žmonių mitybos įpročiai. Anot jos, per tuos metus jie kito labai nesmarkiai – šiandien net 87 proc. lietuvių save priskiria visavalgiams.
„Gyvename aplinkoje, kurioje mėsa yra įprasta kasdienio raciono dalis. Vienas žmogus per metus suvalgo vidutiniškai 104 kilogramus mėsos. Šis skaičius bėgant metams išlieka stabilus, netgi po truputį auga. Tai reiškia, kad mūsų racione mėsos yra tiesiog per daug. Pažvelgus į valgymo įpročius matyti, kad daugeliui įprasta mėsą valgyti tris kartus per dieną: ryte – sumuštinis su dešra, pietums – sriuba su mėsa, vakarienei – kepsnys“, – teigė V. Kapočienė.
Įdomu tai, kad būtent tas pats skaičius – 104 kilogramai – pasirodo ir Žemės ūkio ministerijos duomenyse apie daržovių suvartojimą vienam žmogui. „Tik čia jau mes stipriai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Mėsos suvartojame apie 30 proc. daugiau nei ES gyventojai, net 20–30 proc. daugiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Ir nors Estija geografiškai dar arčiau šiaurės, mėsos jos gyventojai suvalgo kur kas mažiau – beveik penktadaliu mažiau nei mes“, – akcentavo ji.
Kapočienė taip pat priminė, kad per dažnas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas siejamas ir su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat kai kurių onkologinių ir kitų ligų rizika: „Tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti mėsos, tačiau verta susimąstyti apie pusiausvyrą lėkštėje: įtraukti daugiau daržovių, augalinių baltymų, įvairesnių skonių ir sveikatai palankių pasirinkimų.“
Nebeieškome sau etikečių
Paklausta, kas lemia vartotojų pasirinkimą, ką gaminti ir valgyti, V. Kapočienė išskyrė – be abejo, skonis yra svarbiausia. Toliau rikiuojasi patogumas – kaip greitai ir lengvai patiekalą galima paruošti, ir trečias aspektas – maistingumas.
„Kalbant apie skonius, matoma tendencija, kad žmonės ieško įvairovės, daug keliauja ir domisi įvairių kultūrų skoniais, ypač Azijos virtuvės. Kalbant apie patogumą, jie ne tik ieško pusgaminių, bet ir nori supaprastinti gaminimo procesą. Lietuviai gamina vidutiniškai beveik kiekvieną dieną – apie 2 valandas per dieną ir 29 dienas per mėnesį, todėl pastebime, kad vis dažniau ieškoma palengvinimo: pavyzdžiui, vietoj orkaitės naudojama karšto oro gruzdintuvė“, – pasakojo ji.
Tiesa, sveikatai palankius maisto produktus šiandien teigia besirenkantys 26 proc. gyventojų – tai dviem procentiniais punktais daugiau negu pernai. Likusi dalis arba nesirenka, arba daro tai retkarčiais. Mažas procentas, bet, anot V. Kapočienės, džiugu, kad per metus šis rodiklis šiek tiek išaugo. Iš jų 79 proc. vis dar laiko save visavalgiais, bet kartu vartoja daugiau daržovių ir augalinės kilmės produktų.
„Žmonės iš tikrųjų ne tik nebeieško sau etikečių, bet ir nuo jų pavargo – su tokiomis etiketėmis kaip „veganas“ ar „vegetaras“ dažnai ateina stereotipai, taisyklės ir visuomenės lūkesčiai, kurie varžo natūralų pasirinkimą. Žmonės tiesiog nori valgyti sveikiau, vis daugiau jų domisi ilgaamžiškumu, sąmoningai stebi, ką deda į lėkštę, ieško harmonijos bei pusiausvyros. Ant vartotojų stalų populiarėja tam tikri patiekalai, pavyzdžiui, daržovių salotos, ir tai rodo, kad žmonės išgirsta, supranta, eksperimentuoja ir ieško naujų sprendimų savo mityboje“, – sakė ji.
Sveikatai palankių įpročių formavimas
Diskusijoje V. Kapočienė taip pat pabrėžė, kad sveikatai palankios mitybos link judėti galima pasitelkiant paprastus kasdienius sprendimus.
„Valgykite savo mėgstamą kepsnį, bet šalia įsidėkite daugiau daržovių – ne vieną šaukštą, o galbūt tris ar keturis. Savaitgalio maisto gaminimo iššūkiai su draugais taip pat gali būti puiki proga eksperimentuoti: į augalinės kilmės patiekalus įtraukti naujų, pavyzdžiui, Azijos, skonių. Taip žingsnis po žingsnio galima atrasti, kaip skanu įtraukti į kasdienę mitybą produktų, kurių anksčiau galbūt nevalgėte ir nevartojote. Be to, labai kviečiu prisijungti prie sausį vykstančio augalinės mitybos iššūkio“, – ragina ji.
Anot ekspertės, įpročius keisti gerokai paprasčiau, kai šalia yra palaikanti bendruomenė ir lengva dalintis patirtimi bei rasti patikimos informacijos. „Garden Gourmet“ ir „Augalyn“ draugystė gimė būtent iš noro edukuoti visuomenę apie augalinį maistą kaip sąmoningą pasirinkimą, kai dera gera savijauta, įvairesni skoniai ir atsakomybė už planetą.
„Džiaugiamės, kad kartu su ilgamečiais partneriais, taip pat su Vilniaus miesto savivaldybe ir projektu „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ galėjome suburti miestiečius ir sostinės svečius į tikrą žalesnės gyvensenos fiestą. Gardaus augalinio maisto čia buvo tiek pat daug, kiek ir bendrystės – ji ypač svarbi, kai kalbame apie ilgalaikių tvaresnių pokyčių siekį“, – dalinosi M. Šermukšnė.
Organizatorių nuotraukos
