Vilnius, turėdamas didžiausią užsieniečių skaičių šalyje ir suprasdamas lietuvių kalbos vartojimo reikšmę, pradeda įgyvendinti įtraukties priemones, skirtas užsienio kilmės gyventojams. Vienas pirmųjų žingsnių – nemokami, 75 akademinių valandų lietuvių kalbos kursai, kuriuos lankyti galės apie 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų.
Žinant, kad valstybinės kalbos mokėjimas leidžia greičiau įsilieti į darbo rinką, mažina socialinę atskirtį ir padeda kurti tvirtą bendruomenę, valstybinės kalbos mokymosi galimybės užtikrinamos ir Vilniaus miesto savivaldybės įstaigose ir įmonėse. Dar šiais metais pradės veikti ir lietuvių kalbos klubai kaip praktinė kalbos mokymosi priemonė – pasiteisinusi kitų šalių patirtis.
„Vilnius visuomet buvo atviras ir daugiakultūris miestas, kuriame savo vietą atranda visi, kurie nori prisidėti prie miesto gerovės didinimo. Tačiau per pastaruosius metus Vilniuje ir Lietuvoje imigracijos srautai augo dvigubai. Mokydamiesi iš Vakarų Europos miestų pamokų, aiškiai suprantame, jog kalbos mokymo palikti savieigai negalime, nes kalbos nemokėjimas kurs paralelines bendruomenes mūsų mieste.
Darbus pradėjome nuo savęs. Dar praėjusių metų pabaigoje, mūsų miesto valdomų įmonių ir bendrovių vadovams išsiunčiau kvietimą organizuoti lietuvių kalbos mokymą savo darbuotojams iš užsienio valstybių, vadovaujantis aiškiu principu – „dirbi mūsų miestui – mokykis mūsų kalbą”. Ieškome papildomų būdų kaip padėti mokytis lietuvių kalbos ir kitiems užsieniečiams, todėl pradedame nuo universiteto, kaip patyrusio partnerio pasirinkimo, ir jo organizuojamų lietuvių kalbos kursų.“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Benkunskas pažymi, kad valstybei ir savivaldybei sudarant sąlygas mokytis kalbos, Seimas taip pat turėtų kuo greičiau inicijuoti teisinius pakeitimus. Jais laikino leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimas, pavyzdžiui, po penkerių metų, galėtų būti susietas su bazinėmis lietuvių k. žiniomis, taip padidinant atsakomybę užsieniečiams mokytis valstybinės kalbos.
Mokymai pritaikyti prie skirtingų poreikių
Projekto metu iki 2028-ųjų pabaigos bus plėtojamos kelios lietuvių kalbos mokymosi formos, pritaikytos skirtingiems užsienio kilmės gyventojų integracijos Vilniuje etapams. Mokymasis organizuojamas atsižvelgiant į pažangią praktiką, kuomet yra nustatomas kalbos lygis ir tik tuomet pradedama mokytis.
Greta akademinio mokymo bus vykdomos neformalios lietuvių kalbos praktikos, skatinančios kasdienį kalbos vartojimą bendruomenėje ir darbo aplinkoje. Dar šiais metais Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės jungtis į lietuvių kalbos klubus, kuriuose viso projekto laikotarpiu planuojama organizuoti ne mažiau kaip 100. Esant didesniam ir nuolatiniam kalbos mokymosi poreikiui, bus ieškoma ir papildomų būdų jam atliepti.
„Į Vilnių atvykstantys žmonės yra labai skirtinguose integracijos Lietuvoje etapuose – vieni tik pradeda čia gyventi, kiti jau dirba, augina vaikus, planuoja ilgalaikę ateitį. Suprantame, kad viena universali lietuvių kalbos mokymų forma negali atliepti skirtingų jų poreikių, todėl svarbu pasiūlyti skirtingus mokymosi lygius ir formatus – nuo pradinių kursų, skirtų kasdieniam bendravimui, iki pažangesnių. Tai didina prieinamumą ir mažina riziką, kad žmonės nebaigs kursų, užtikrina efektyvesnį lėšų panaudojimą bei turi teigiamą ilgalaikį poveikį jiems įsitvirtinant Vilniuje“, – sako Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė.
Lietuvių kalbos mokymasis projekto metu bus derinamas su kitomis integracijos pagalbos priemonėmis, pavyzdžiui, sociokultūrinio įvado apie Lietuvą mokymais, teisinio ir finansinio raštingumo stiprinimu, psichoemocinės pagalbos paslaugomis ir bendruomeninėmis iniciatyvomis.
Bieliūnė pabrėžia, kad toks kompleksinis požiūris į Vilnių atvykusiems užsieniečiams suteiks ne tik žinias, bet ir padės jaustis savarankiškiau, saugiau ir labiau įsitraukusiems į miesto gyvenimą.
Registracija į kursus – jau prasidėjo
Akademiniai lietuvių kalbos mokymo kursai organizuojami bendradarbiaujant su projekto partneriu – Vytauto Didžiojo universitetu. Ši partnerystė Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams suteiks ne tik žinias, bet ir galimybę baigus mokslus gauti akademinę pažymą su ECTS kreditais.
Mokymuose gali dalyvauti visi ne ES šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys leidimą gyventi Lietuvoje ir savo gyvenamąją vietą registravę Vilniau mieste. Registruotis į mokymus galima paspaudus šią nuorodą.
Su užsiregistravusiais susisieks mokymų organizatoriai ir papildomai pasiteiraus apie norimą mokymosi formą bei patogų mokymosi laiką. Prieš pradedant mokymąsi, organizatoriai mokymų dalyvius kvies įsivertinti turimą lietuvių kalbos mokėjimo lygį.
Projektas įgyvendinamas iki 2028 m. pabaigos, todėl mokymų anketą galima pildyti patogiu metu (galios ta pati registracijos nuoroda).
—
Lietuvių kalbos mokymai įgyvendinami Europos Sąjungos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo projekto „Paslaugų užsienio kilmės gyventojams prieinamumo didinimas Vilniaus mieste“ veiklose.
Projektas „Paslaugų užsienio kilmės gyventojams prieinamumo didinimas Vilniaus mieste“ bus įgyvendinamas iki 2028 metų pabaigos. Bendra projekto vertė siekia 3,43 mln. eurų, beveik 17 proc. šių lėšų skiriama lietuvių kalbos mokymuisi.
