Šių metų pirmąjį pusmetį net 8073 trečiųjų šalių piliečiams sudarytos galimybės dirbti Lietuvoje. Tai – didžiausias Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti ir sprendimų skaičius nuo 2017 metų.
4783 leidimai išduoti dirbti užsieniečiams (iš jų – 4275 leidimai dirbti pagal darbo sutartį, 313 – dirbti sezoninį darbą ir 195 – komandiruotiems užsieniečiams) ir 3290 sprendimų dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams (103 buvo sprendimai dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams). Palyginimui – 2020 m. pirmąjį pusmetį išduoti 2985, 2019 m.– 4466, 2018 m. – 2425, o 2017 m. – 3357 leidimai.
„Didžiausią įtaką augimui turėjo gegužę pasibaigusi nustatyta kvota paslaugų sektoriuje. Tad darbdaviai, ketinantys įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesiją turinčius užsieniečius, privalėjo kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimų dirbti ir sprendimų užsieniečiams išdavimo“, – sakė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Daugiausiai tokių prašymų pateikė Vilniaus regiono darbdaviai – 1695, Kauno – 1099, Šiaulių – 901, Klaipėdos – 571 ir mažiausias poreikis buvo Panevėžio – 204. Tarp atvykėlių dominuoja vyrai – jie sudaro 90 proc. (4039).
Trečiųjų šalių piliečiai atvyko iš 36 šalių. 49 proc. – iš Ukrainos (pernai – 64 proc.), Baltarusijos – 34 proc. (pernai – 23 proc.), Rusijos – 4 proc. (pernai – 3 proc.). 2020 m net 4 proc. visų atvykėlių sudarė Uzbekistano piliečiai, šiemet jų skaičius gerokai mažesnis (101).
Svetimšalių kvalifikuotų darbuotojų daugiausiai atvyko iš Ukrainos – 2192 ir Baltarusijos – 1521, Rusijos piliečių – 182, Kirgizijos – 121, Uzbekistano – 101, Tadžikistano – 99. Po kelias dešimtis išduotų leidimų skaičius buvo Kazachstano (48), Moldovos (32), Sakartvelo (31), Indijos (25), Azerbaidžano (24), Turkijos (23), Filipinų (20), Kinijos (12) piliečiams.
Po 4–5 užsieniečius atvyko iš Nepalo, Armėnijos, Izraelio, Tailando, Peru, po 2 iš Ganos ir Pakistano. Dar iš 15 šalių – Bachreino, Bangladešo, Brazilijos, Kenijos, Egipto, Indonezijos Irano, Kamerūno, Kolumbijos, Kubos, Maroko, Meksikos, Nigerijos, Pietų Afrikos Respublikos, Turkmėnistano – įsidarbino po vieną šių šalių pilietį.
Šiemet išduodant leidimus dirbti dominuoja paslaugų sektorius – 72 proc. atvykusios darbo jėgos sudaro būtent darbuotojai šiame sektoriuje (pernai – 23 proc.). 2020-aisiais lyderis buvo statybos sektorius, kur atvykėliai sudarė 39 proc. išduotų leidimų dirbti, šiemet į statybos įmones atvyko tik 14 proc. svetimšalių. Palyginti su pernai, nuo 26 proc. iki 13 proc. sumažėjo trečiųjų šalių piliečių, gavusių leidimus dirbti pramonės sektoriuje. Dar drastiškiau smuko žemės ūkio įmonėms išduodamų leidimų dirbti skaičius – nuo 12 proc. iki 1 proc., palyginti 2020 m. ir 2021 m. pirmuosius pusmečius.
Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams (išskyrus komandiruotus užsieniečius) pagal profesijas šių metų pirmąjį pusmetį išduota tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams – 2202 (52 proc. visų leidimų), virėjams (249), pakavimo įrangos operatoriams (235).
2021 metams nustatyta kvota supaprastinta tvarka leidžia įdarbinti 32200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų sektoriuje, 9500 – pramonės, 9100 – statybos, 2000 – žemės ūkio.
Išnaudojus nustatytą kvotą, darbdaviams įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius Lietuvoje nėra draudžiama, jie privalo pateikti dokumentus Užimtumo tarnybai dėl galimybės dirbti minėtiems užsieniečiams leidimo išdavimo.
Leidimų dirbti Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams arba sprendimų dėl užsieniečių darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarką bei teikiamų dokumentų sąrašą darbdaviai gali rasti Užimtumo tarnybos interneto svetainėje: https://uzt.lt/darbdaviui/uzsienieciu-idarbinimas/
Užimtumo tarnybos informacija
