Trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams uždegta žalia šviesa lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus, savo produktus tiekiant neskelbiamų derybų būdu. Nuo 2024 metų pradžios įsigaliojo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) inicijuota Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių.
Reikėjo aiškaus apibrėžimo
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystymui Lietuvoje skiriama vis daugiau dėmesio – tam kuriama palanki teisinė bazė, įsitraukia vis daugiau žemės ūkio sektoriaus dalyvių, o vartotojams suteikiama galimybė įsigyti šviežių ir sveikų vietos produktų. Tai yra vienas ES Žaliojo kurso pagrindų, siekiant sukurti tvarią maisto sistemą.
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė atkreipė dėmesį, kad prieš metus, 2023-ųjų sausio 1 d., įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymo išimčiai, kai maisto produktų pirkimas iš trumpųjų maisto tiekimo grandinių leidžiamas supaprastintai, neskelbiamų derybų būdu, buvo būtina papildyti šį įstatymą aiškia trumpųjų maisto tiekimo grandinių apibrėžtimi.
„Ir Viešųjų pirkimų tarnybai, ir perkančiosioms organizacijoms reikėjo aiškumo, kas yra trumpoji maisto tiekimo grandinė. Reikėjo šią sąvoką reglamentuoti nacionaliniu mastu, nes iki to sąvoka buvo įforminta tik žemės ūkio ministro įsakymu, kuris taikomas teikiant ES investicinę paramą trumposioms tiekimo grandinėms“, – aiškino ŽŪM atstovė.
Taip atvertos palankios galimybės žemės ūkio produktų gamintojams, savo valdoje pagamintos produkcijos perdirbėjams, žemės ūkio kooperatyvams, vienijantiems Lietuvos ūkininkus, realizuoti pačių užaugintus ar pagamintus žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvoje ir užtikrinti supaprastintą jų tiekimą perkančiosioms organizacijoms. O šioms tapo aišku, iš kokių tiekėjų galima įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų, pasinaudojant Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi.
„Tikimės, kad daugiau ūkininkų įsitrauks į trumpąsias maisto tiekimo grandines ir drąsiau dalyvaus viešuosiuose pirkimuose. Paprastai žemdirbiai yra linkę dirbti savo tiesioginį darbą, dažnai nemėgsta tvarkyti buhalterijos, administracinių darbų. O jei reikia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vykdyti konkursą, kelia rankas aukštyn. Supaprastinus pirkimų tvarką, jie galės daug lengviau pasinaudoti įstatymo išimtimi, pavyzdžiui, pasiskambins ir susitars su darželiu dėl produkcijos tiekimo“, – teigė N. Padvaiskaitė.
Numatyta išimtimi gali pasinaudoti tik labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio veiklos subjektai arba jų grupės: ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės. Jie maisto produktus gali tiekti tiesiogiai arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasitelkiant ne daugiau kaip vieną tarpininką.
Daug priklauso ir nuo vietos valdžios
ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja pastebėjo, kad Lietuvoje vis aktyviau plėtojamos trumposios maisto tiekimo grandinės. Tam skiriama europinė ir nacionalinio biudžeto parama.
„Pasinaudojus ES teikiama investicine parama, šalyje yra įsikūrusios 28 trumposios maisto tiekimo grandinės – tai yra bendradarbiavimo pagrindu vykdomi projektai, kai pareiškėjai kartu su partneriais teikia paraišką ir prašo paramos. Į trumpas tiekimo grandines netiesiogiai yra įsitraukę vaikų darželiai, kurie vaikus maitina ekologiškais ir pagal maisto kokybės sistemas užaugintais produktais ir gauna nacionalinę paramą. Jiems produkciją tiekia smulkūs ir vidutiniai ūkiai ar į kooperatyvus susivieniję ūkininkai. O kiek dar veikia sveiko maisto parduotuvėlių, kurios nėra paprašiusios paramos“, – vardijo N. Padvaiskaitė.
Ji užsiminė, kad trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra regionuose daug priklauso ir nuo vietos valdžios – yra savivaldybių, kurios labiau remia ūkius, įtraukdamos, skatindamos savo rajono ūkininkus dalyvauti viešuosiuose maisto pirkimuose ir nori jiems padėti, kitos linkusios dirbti pagal seną tvarką.
Viešųjų pirkimų įstatyme apibrėžiama, kad trumpoji žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – labai mažai, mažai ir vidutinei įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, atitinkančio žemės ūkio veiklos subjekto (arba jų grupės) ar jo narių pagamintų ir (arba) perdirbtų (įskaitant pirminį perdirbimą) žemės ūkio ir (arba) maisto produktų tiekimas rinkai tiesiogiai arba jungtinės veiklos sutarties pagrindu pasitelkiant ne daugiau kaip vieną tarpininką, kuris atitinka labai mažai ar mažai įmonei keliamus reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
