Dar podoktorantūrinių studijų metu gyvendamas JAV, mokslininkas Stephen Knox Jones jaunesnysis nesitikėjo, kad savo karjerą vystys Vilniuje. Jį, tik mokykloje girdėjusį Lietuvos pavadinimą, pasiekė naujiena apie galimybę pratęsti savo mokslinį darbą šalies sostinėje. Pradėjęs domėtis šiuo pasiūlymu, jis nustebo sužinojęs apie Vilniuje suteikiamas darbo sąlygas ir žmonių išsilavinimo lygį. Tai padėjo jam apsispręsti ir pasirinkti Lietuvą savo tobulėjimui. Dabar Stephen Vilniuje turi savo laboratoriją, kurioje dirba kartu su Vilniaus universiteto absolventais ir dar studijuojančiais tyrėjais – ši komanda tobulina visame pasaulyje naudojamus genų tyrėjų įrenginius. Žiūrėdamas retrospektyviai, amerikietis džiaugiasi priėmęs nepopuliarų ir drąsų sprendimą atvykti į Vilnių.
Tėvai jaudinosi dėl saugumo
2021 m. savo podoktorantūros darbą Teksaso universitete pabaigęs Stephen Knox Jones jaunesnysis ėmė žvalgytis pasiūlymų, kur tęsti savo karjerą. Nors pirmiausia galvojo apie JAV miestus, vėliau jo dėmesį patraukė ir Europos universitetai. Visgi, netikėtai sulaukęs Vilniaus universiteto pasiūlymo, jis turėjo gerai pagalvoti, kur šis miestas yra. Kaip pažymi pašnekovas, iki tol apie Lietuvos sostinę buvo girdėjęs tik iš keleto joje dirbančių biotechnologijos mokslininkų.
„Prieš svarstant apie Vilnių kaip kryptį savo studijoms, apie Lietuvą žinojau labai nedaug. Prisiminiau, kad mokykloje apie ją mokiausi, tačiau sunkiai būčiau pasakęs, kurioje ji Europos dalyje. Tiesa, kiek gelbėjo tai, kad žinojau keletą žmonių iš Lietuvos, dirbančių tame pačiame lauke. Tik gavęs galimybę tęsti savo mokslinį darbą čia, pradėjau labiau domėtis tiek šalies kultūra, tiek darbo galimybėmis Vilniuje. Ir dabar, jau po keleto čia praleistų metų, galiu drąsiai sakyti, kad šis miestas yra vieta, kurioje galima auginti mokslininko karjerą“, – sako pašnekovas.
Stephen prisimena dieną, kai pasakė tėvams, kad vyks savo mokslinės karjeros tęsti į Vilnių. Anot jo, jie nebuvo labai sužavėti. „Gavęs pasiūlymą iškart pradėjau ieškoti informacijos apie Lietuvą. Sužinojau apie šalies klimatą, ten gyvenančius žmones ir jų anglų kalbos lygį. Visgi, kai nusprendžiau galiausiai pranešti tėvams, kad išvykstu savo karjeros tęsti į Vilnių, jų pirmasis klausimas buvo: kodėl? Bandžiau aiškinti, kad šiame mieste man bus geros galimybės tobulėti ir siekti karjeros aukštumų. Nors šiuo klausimu tėvai manimi pasitikėjo, tačiau vos tik atvykus čia gyventi, jie man skambindavo ir klausdavo, ar Lietuvoje saugu. Tuo metu JAV išvedinėjo karius iš Irako, tad jiems atrodė, kad tai vyksta greta Lietuvos. Visgi, kai prasidėjo karas Ukrainoje, mama man neuždavė nė vieno klausimo apie saugumą. Tai puikiai parodo tipinio amerikiečio supratimą apie Lietuvą ir jai kylančias grėsmes“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Dvejojo, ar parduotuvėje bus paprasta nusipirkti indų ploviklio
Stereotipinių klausimų apie Lietuvą kilo ne tik tėvams, bet ir jo žmonai. Vos atvykusio amerikiečio ji prašė įvertinti, ar Vilniuje tikrai galima nusipirkti visų būtiniausių buities priemonių. „Man atvykus į Vilnių, žmona kurį laiką liko JAV, tad pirmojo mūsų skambučio metu ji ėmė klausinėti apie čia esančias apsipirkimo galimybes. Vienas pirmųjų jos klausimų buvo, ar mieste bus paprasta nusipirkti indų ploviklio. Nors ir nuraminau ją, kad tokie dalykai parduotuvėse tikrai lengvai randami, ji vis tiek manęs prašė vaizdo įrašo to įrodymui. Taip pat jai buvo įdomu, ar apsipirkti turėsime vienoje parduotuvėje, ar visgi reikės važinėti per kelias. Amerikiečiai nelabai įsivaizduoja, kad gyvenimas Lietuvoje atrodo kone taip pat“, – su šypsena prisimena S. K. Jones jaunesnysis.
Labiausiai stebina miestiečių draugiškumas
Žvelgiant iš karjeros perspektyvų pusės, mokslininkas sako, kad Lietuvos sostinė jam yra puikus miestas augti ir siekti aukščiausio lygmens atradimų. „Vilnius yra tobulas miestas augti mokslininkams – universitete turime galimybę naudotis naujausia darbui reikalinga įranga ir patalpomis. Be to, darbuotojai bei studentai universitete itin kvalifikuoti, tad tai tik paskatina tyrimų eigą ir pagreitina jų rezultatus. Kalbant apie žmogiškąjį faktorių, visi mano kolegos labai malonūs ir paslaugūs. Jei kažko neturime, visada atsiras žmonių, pasirengusių su mumis bendradarbiauti: iš Lietuvos galime užmegzti ryšius su mokslininkų komandomis visoje Europoje ar JAV“, – pasakoja Vilnių pasirinkęs amerikietis.
Atvykę į Vilnių užsieniečiai dažnai išskiria skirtingus miesto pliusus – vieni giria Vilniaus kompaktiškumą ir galimybę visur nueiti pėsčiomis, kiti – viešojo transporto sistemą. Pasak pašnekovo, visgi labiausiai jį nustebino miestiečių draugiškumas ir priėmimas.
„Vilniuje yra gausybė renginių, skirtų užsieniečių bendruomenei ir jų integracijai. Tokiu būdu susiradau daug draugų, su kuriais leidžiu savo laisvalaikį. Tačiau mieste lengva susipažinti ne tik su užsieniečiais, bet ir su vietiniais žmonėmis. Jie puikiai kalba angliškai, yra labai draugiški ir paslaugūs, tad tikrai nėra sunku su lietuviais patapti draugais. Dažnai girdžiu, kad Lietuvoje žmonės „šalti“ ir taip paprastai arti savęs neprisileidžia, bet aš to nepajutau. Galbūt lietuviai pirmieji ir nepradės pokalbio, tačiau pasisveikinus tikrai su kiekvienu galima susibendrauti“, – įsitikinęs mokslininkas.
