Lietuvos gyventojai vaikams duoda didesnius kišenpinigius nei kaimynai latviai ir estai, rodo „Citadele“ užsakymu „Norstat“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. 27 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė vaikams per savaitę duodantys 10–19 eurų arba daugiau nei 2 eurus per dieną. Latvijoje tiek kišenpinigių vaikams duodantys nurodė 18 proc., o Estijoje – 21 proc. tėvų.
„Klausimas, kada pradėti vaikui duoti kišenpinigius ir kiek jų duoti, iškyla visiems tėvams. Sprendimas priklauso nuo individualios šeimos situacijos, tačiau rekomenduojama suteikti vaikams galimybę turėti savo pinigų, kai jie pradeda eiti į mokyklą. Tokiu būdu ugdomas vaikų savarankiškumas, finansinis raštingumas, suvokiama pinigų vertė. Leisdami vaikui pačiam priimti sprendimus, padėsite jam mokytis ne tik tinkamai elgtis su pinigais, ugdyti teisingus įpročius, bet kartu ir prisiimti atsakomybę“, – teigia Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
Didesnės sumos skiriamos vyresniems vaikams
Remiantis šių metų liepą atliktos apklausos duomenimis, 8 proc. tėvų skiria vaikams 20–29 eurus per savaitę, o 11 proc. apklaustųjų nurodė papildomoms vaikų reikmėms skiriantys iki 4 eurų per savaitę.
Beveik kas penktas Lietuvos gyventojas (19 proc.) vaikams kasdien duoda 1–2 eurus. Tokią sumą vaikų kišenpinigiams skiriantys nurodė 20 proc. respondentų Latvijoje bei Estijoje. Gautus kišenpinigius, kaip rodo „Citadele“ banko kortelėmis atliekamų operacijų Baltijos šalyse duomenys, vaikai dažniausiai leidžia užkandžiams, gėrimams.
Palyginus tyrimo duomenis su analogiškais prieš 2 metus atlikto tyrimo duomenimis, skiriančių vaikams 10–19 eurų per savaitę tėvų Lietuvoje sumažėjo nuo 37 proc. iki 27 proc., o skiriančių 5–9 eurus per savaitę – nuo 29 proc. iki 19 proc.
Didesnes sumas vaikų kišenpinigiams skiria nedidelė dalis apklaustųjų – 30–39 eurus per savaitę duodantys nurodė 2 proc., 40 ir daugiau eurų – 3 proc. apklausoje dalyvavusių tėvų. Didesnes sumas kišenpinigiams skyrė 40–59 metų tėvai, tikėtina, auginantys vyresnius vaikus.
Dar 10 proc. respondentų pažymėjo, jog neseka, kiek kišenpinigių duoda atžaloms. 18 proc. įvardijo kišenpinigių vaikams atskirai neduodantys. Latvijoje kišenpinigių neskiriantys nurodė 24 proc., o Estijoje – 25 proc. respondentų.
Kišenpinigius vis dar duoda ir grynais
Anot R. Ežerskienės, vis dar didelė dalis tėvų kišenpinigius vaikams yra linkę duoti grynaisiais, nei pervesti į vaiko kortelę. To priežastimi pašnekovė įvardija tėvų baimę, kad vaikai banko kortelėmis naudotis yra per maži. Tačiau atvirkščiai – tokia atsiskaitymo priemonė dažnu atveju yra paprastesnė ir saugesnė.
„Net ir pametus kortelę pinigai sąskaitoje nėra prarandami, svarbu kortelę užblokuoti, ką galima padaryti tuojau pat mobiliojoje programėlėje patiems ar paskambinus į banką. Kišenpinigius vesdami į banko sąskaitą tėvai taip pat gali kartu su vaiku pasitikrinti operacijų ataskaitą ir aptarti, kam vaikas išleido pinigus, kaip jam sekėsi atidėti ir sutaupyti sutartą skiriamų pinigų dalį. Įprotis planuoti ir stebėti savo išlaidas yra labai svarbus mokant vaikus tinkamai valdyti finansus“, – pabrėžia R. Ežerskienė.
Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko užsakymu tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų liepos mėnesį. Kiekvienoje iš šalių internetinės apklausos būdu apklausta po kelis šimtus įvairaus amžiaus gyventojų.
