Nors kas dešimtas pasaulio gyventojas badauja, kasmet išmetama virš 2,5 milijardo tonų maisto produktų. Preliminariais skaičiavimais, vien Lietuvoje, kiekvienas gyventojas išmeta apie 60 kg maisto produktų, kurie dar gali būti suvartojami. Lietuvoje pirmą kartą sudarytas šalies maisto vartojimo įpročių žemėlapis parodė, kurios Lietuvos apskritys pasižymi atsakingu požiūriu, o kurioms dar reikia pasistengti. Nors bendrai žvelgiant tarp Lietuvos apskričių atotrūkis nėra didelis, Vilniaus apskritis išlieka viena iš tvariausių.
Pirmasis toks žemėlapis Lietuvoje
Šalies maisto vartojimo tvarumo žemėlapis pirmą kartą sudarytas, didžiausios duonos ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse, įmonės „Mantinga“ iniciatyva.
„Kaip vienam didžiausių šalies maisto gamintojų, mums itin svarbi yra maisto švaistymo problema. Pagal atliktą visuomenės nuomonės apklausą parengtas maisto vartojimo įpročių indeksas atskleidžia ne tik gyventojų įpročius bei polinkį išmesti nebevartotinus produktus, bet ir spontaninį maisto gaminių pirkimą, požiūrį į perteklinį vartojimą, kitus svarbius tvaraus maisto įsigijimo ir vartojimo aspektus“, – sako „Mantinga Group“ generalinis direktorius Mantas Agentas.
Šia iniciatyva norima atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą, taip pat paskatinti atsakingą maisto pirkimą, suplanavus savo poreikius.
Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių žemėlapis sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Tyrimo rezultatus nulėmė skirtingų aštuonių tvaraus vartojimo aspektų visuma, pagal kurią kiekvienai šalies apskričiai priskirtas atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksas (balai nuo 1 iki 10).
Vilniaus apskrities rezultatai – vieni geriausių
Atlikus visuomenės apklausą paaiškėjo, jog Vilniaus apskritis – viena iš tvariausių ir atsakingiausių maisto vartojimo atžvilgiu apskričių (priskirtas indeksas – 8,1 balo iš 10) – yra ketvirtoje vietoje Lietuvoje.
Vienas ryškiausių netvaraus maisto vartojimo bruožų – jo išmetimas. Beveik 48 % apklausoje dalyvavusių vilniečių teigė, jog jiems jau pagaminto, bet nesuvalgyto maisto, išmesti praktiškai netenka. Šiek tiek daugiau nei 44 % respondentų atsakė, kad išmesti tenka, vieną ar kelis kartus per mėnesį.
Kitas su tvariu maisto vartojimu susijusių aspektų – kaip dažnai perkame maisto produktus. Kuo dažniau tai daroma, tuo netvariau – apsipirkimai būna spontaniški, didėja rizika nusipirkti nereikalingų produktų, nesuvartoti turimų. Vilniaus apskrities gyventojai dažniausiai apsipirkinėja kas 2-3 dienas (beveik 42 %), kiek mažiau (34 %) vilniečių maisto produktus perka kartą per savaitę. Nors apsiperkama gana dažnai, galima pasidžiaugti, kad didžiausia dalis vilniečių (50 %) apsiperka pagal iš anksto sudarytą pirkinių sąrašą, nors kartais apsiperka ir spontaniškai. Beveik 16 % griežtai apsipirkinėja tik susidarę pirkinių sąrašą iš anksto. Kiek daugiau, 22 % vilniečių apsipirkinėja tik spontaniškai, nesusidarydami pirkinių sąrašo. Tarp Lietuvos apskričių šis rodiklis gana panašus – planingai maistą perka apie 60 % gyventojų, dažniausiai apsiperkama kas 2-3 dienas.
Paklausus vilniečių, ar jie rinktųsi nestandartinės išvaizdos, prasčiau atrodančią nei įprastai produkciją, didelė dalis – 61 %, atsakė, jog rinktųsi, jei jos kaina būtų mažesnė nei standartinių produktų. Tai populiariausias atsakymas ir kitose Lietuvos apskrityse, o tvariausios šiuo aspektu – Alytaus ir Utenos apskritys.
Pabaigai, dar vienas aspektas – požiūris į maisto švaistymą. Net 80 % vilniečių neigiamai vertina faktą, kad maistas yra išmetamas. Beveik 14 % tai nelabai rūpi, o vos 7 % galvoja, kad išmesti perteklinius, jau nebetinkamus vartoti produktus yra visiškai normalu. Žvelgiant bendrai į Lietuvos statistiką, didžioji dauguma – daugiau nei 70 proc. maisto išmetimą vertina neigiamai.
Kaip atrodo Lietuva?
Tarp šalies regionų aukščiausią atsakingo maisto vartojimo įpročių indeksą be Utenos pelnė ir antrą vietą dalinasi net trys apskritys, įvertintos 8,1 balo – Alytaus, Tauragės ir Vilniaus. Trečioje vietoje liko Kauno ir Telšių apskritys (po 7,6 balo).
Pagal tyrimo metu nagrinėtų skirtingų kriterijų visumą žemiausios indekso pozicijos atiteko Klaipėdos (7,2 balo), Šiaulių (7,1 balo), Marijampolės ir Panevėžio (7 balai) apskritims, kurios pagal tyrimo rezultatus pateko į nepakankamai tvarų požiūrį turinčių apskričių kategoriją.
„Džiugu, kad nė viena šalies apskritis nepasižymi itin dideliu abejingumu į tvarų maisto pasirinkimą ir vartojimą. Nors visuomenėje turime tiek pakankamai tvarumu besidominčių, tiek abejingiau į maisto švaistymą žiūrinčių šiuo klausimu, tačiau bendrai vertinant tyrimo rezultatus, galime drąsiai teigti, kad Lietuva juda teisinga linkme – vis daugiau šalies gyventojų supranta atsakingo maisto vartojimo svarbą“, – sako M. Agentas.
Lietuvos apskričių maisto vartojimo įpročių žemėlapis sudarytas remiantis „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvia visuomenės apklausa. Ji atlikta pernai metų rudenį, apklausoje dalyvavo 1011 respondentų iš visos Lietuvos.
Sužinoti daugiau apie iniciatyvą galima čia: https://www.mantinga.lt/lt/naujienos/sudarytas-maisto-vartojimo-iprociu-zemelapi
