Trumpųjų maisto tiekimo grandinių populiarumas nuolat auga. Vis dažniau Lietuvos miestų gyventojai renkasi vietinių ūkininkų užaugintus produktus. Tai nėra atsitiktinumas – šis pokytis ne tik leidžia mėgautis šviežesniais ir kokybiškesniais maisto produktais, bet ir stiprina šalies ekonomiką bei mažina aplinkos taršą.
Suteikia galimybę atrasti sezoninius produktus
Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai tiesioginis ryšys tarp produktų gamintojų ir vartotojų, kuriame nebelieka tarpininkų. Tai reiškia, kad produktai iš laukų keliauja tiesiai į mūsų lėkštes, o ne per daugybę sandėlių ir parduotuvių. Tokia sistema ne tik užtikrina šviežumą, bet ir leidžia geriau pažinti tuos, kurie augina mums maistą.
Norint įsigyti šviežių vietinių produktų yra daugybė galimybių. Ūkininkų turgus yra gera vieta susipažinti su įvairių ūkių produkcija, paragauti jos ir pabendrauti su gamintojais. Taip pat daugelis ūkininkų siūlo galimybę įsigyti produktų tiesiai iš ūkio. Vis daugiau ūkininkų ir perdirbėjų naudojasi internetinėmis platformomis, kad parduotų savo produkciją.
Kodėl trumposios maisto tiekimo grandinės naudingos miesto gyventojams? Mažiau tarpininkų reiškia, kad juos pasieks šviežesni produktai, išsaugantys didžiąją dalį maistinių medžiagų ir skonio. Vietiniai ūkininkai dažniau naudoja tradicinius ūkininkavimo metodus ir vengia cheminių priedų, todėl jų produktai būna natūralesni ir sveikatai palankesni. Trumposios maisto tiekimo grandinės suteikia galimybę atrasti unikalius, sezoninius produktus, kurių gali ir nebūti dideliuose prekybos centruose.
Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai ne tik nauda vartotojams, bet ir svarbus žingsnis link tvaresnės bei sveikesnės maisto sistemos. Jos turi teigiamą poveikį ir aplinkai, nes trumpesnis maisto kelias reiškia mažesnes transporto išlaidas ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. Labai svarbu tai, kad rinkdamiesi šalies ūkininkų užaugintus produktus, gyventojai palaiko vietinius ūkius ir skatina regioninę ekonomiką. Trumpos tiekimo grandinės įtraukia ir sustiprina smulkius bei vidutinius gamintojus.
Parama trumpųjų grandinių plėtrai
Ypatingas dėmesys trumpųjų maisto tiekimo grandinių skatinimui skiriamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Tiekimo grandinėms remti yra numatyta 10 mln. Eur paramos lėšų. Į jas gali pretenduoti ūkininkai, perdirbėjai, kooperatinės bendrovės ir kiti trumposios grandinės dalyviai, siekiantys įrengti parduotuves, mobilias prekybos vietas, plėtoti rinkodarą ir, svarbiausia, realizuoti savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus vietos rinkoje. Trumposioms maisto tiekimo grandinėms yra svarbu turėti gerą prekybinę įrangą, transporto priemones ir tinkamą sandėliavimą. Paraiškos paramai gauti bus priimamos jau netrukus – nuo lapkričio 4 d.
Siekiant, kad mūsų ūkininkų produkcija pasiektų galutinį vartotoją kuo trumpesniais atstumais, su investicinės paramos lėšomis šalia Kėdainių statomas modernus logistikos centras. Jis padės ūkininkams sandėliuoti tik Lietuvoje užaugintą ir pagamintą žemės ūkio produkciją (daržoves, vaisius, pieno ir mėsos produktus) bei efektyviau organizuoti produktų pristatymą į miestus. Toks centras bus naudingas ir viešosioms įstaigoms, teikiančioms maitinimo paslaugas, nes joms kasdien reikalingas visas produktų krepšelis. Tikimasi, kad jau kitų metų artimiausių ūkių derlius bus sandėliuojamas šiame centre.
Žemės ūkio ministerija taip pat aktyviai prisideda prie maisto tiekimo grandinių plėtros, organizuodama įvairius renginius, kuriuose vartotojai gali susitikti su ūkininkais ir patys įsitikinti, koks skanus sezoninis, kokybiškas ir vietoje užaugintas lietuviškas maistas.
Šiemet įsigaliojo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau (neskelbiamų derybų būdu) įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių. Taip sudarytos sąlygos ūkininkams ar kooperatyvams, kaip trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams, lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus.
