Lietuvoje šiemet minimos Lietuvos Respublikos trišalės tarybos, vienijančios darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus, veiklos 30-osios metinės. Nors per tris dešimtmečius taryba išgyveno daug išbandymų, buvę ilgamečiai jos nariai sutaria – 1995 metais veiklą pradėjusi institucija iki šių dienų išliko vienu svarbiausių socialinio dialogo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės formatų.
Ilgametė profesinių sąjungų atstovė Aldona Balsienė prisimena, kad tarybos pradžia buvo kupina iššūkių, tačiau pasirinkimas eiti vakarietišku socialinio dialogo keliu buvo sąmoningas ir strategiškai svarbus.
„Mes, profsąjungiečiai, tarėmės su Vyriausybe, kad galėtume pasirinkti vakarietišką socialinio dialogo kelią. Tuo metu dar nebuvo stiprių darbdavių organizacijų, profsąjungos buvo ir senos, ir naujos, o dialogas praktiškai nevykdavo – buvo nurodymai iš viršaus“, – sako A. Balsienė.
Anot jos, tuo metu šalyje buvo daug neišmokėtų atlyginimų, įmonės bankrutavo, o profsąjungų pozicija versle nebuvo pripažįstama.
„Gerai, kad atsirado bendraminčių, turėjusių daug patriotizmo, norėjusių dirbti dėl Lietuvos gerovės. Mes visi pasitarę tada nusprendėme, kad vardan Lietuvos renkamės europietišką kelią“, – pasakoja ji.
Tarybos veiklos pradžioje pagrindiniai klausimai buvo susiję su vėluojančiu darbo užmokesčiu, darbuotojų teisių apsauga bei profesinių sąjungų įsitvirtinimu įmonėse. Pasak A. Balsienės, per tris dešimtmečius situacija taryboje ženkliai pagerėjo, tačiau dalis problemų išlieka aktualios iki šiol.
„Trišalės tarybos posėdžiuose ministrai neturi laiko dalyvauti, Vyriausybės atstovai vis ką nors atsiunčia. Antra – ne visi darbdaviai turi profsąjungas savo įmonėse“, – teigia pašnekovė.
Pasak jos, vystant šiuolaikinį socialinį dialogą svarbiausia – konstruktyvumas ir atvirumas.
„Naujiems atstovams yra labai svarbu, kad vyktų dialogas. Nereikia bijoti skirtingų nuomonių, net jeigu kartais nesuprantame vieni kitų“, – pabrėžė ji.
Sysas: socialinis dialogas Lietuvoje dar nepasiekė reikiamos brandos
Trišalės tarybos kūrimosi laikotarpį prisimena ir vienas iš 1995 metų susitarimo signatarų, Seimo narys Algirdas Sysas. Jo teigimu, tuomet pradžia buvo sunki, tačiau reikšminga.
„Reikėjo įrodyti, kad Trišalė taryba turėtų egzistuoti Lietuvoje. Esame dėkingi Skandinavijos, Vokietijos, Beniliukso šalių profsąjungoms ir darbdavių organizacijoms, kurios mus mokė ir organizavo trišalius mokymus“, – pasakoja A. Sysas.
Anot A. Syso, tarybos veiklos metu pasiekta svarbių rezultatų – atsirado minimalios mėnesinės algos nustatymo mechanizmas, buvo priimtas naujasis Darbo kodeksas, diskutuota dėl daugelio socialinės apsaugos klausimų.
„Vien kalbant apie Darbo kodekso priėmimo istoriją – reikia knygą parašyti. Mes jį pagimdėme po 10 metų, tai tikrai labai didelis darbas“, – sako politikas.
Vis dėlto, jo nuomone, socialinis dialogas Lietuvoje dar nėra pasiekęs reikiamos brandos.
„Pas mus vis dar nėra dvišalių susitarimų tarp darbuotojų ir darbdavių. Aš labiau linkęs į tokį modelį, kur Vyriausybė būtų kaip svarstyklių stovas – jeigu kažkuri lėkštutė per daug nukrypstą į kurią nors pusę, tada jau įsikiša Vyriausybė priimdama vieną ar kitą sprendimą“, – pažymi jis.
Socialinio dialogo svarba ir iššūkiai šiandieninėje darbo rinkoje
Savo ruožtu darbdavių atstovas Jonas Guzavičius, ilgus metus dalyvavęs Trišalės tarybos veikloje, teigia, kad taryba išlieka svarbi ir šiandien, ypač augant visuomenės lūkesčiams bei sparčiai kintant darbo rinkos sąlygoms.
„Socialinis dialogas yra grįžtamasis ryšys. Svarstant ar priimant bet kokį įstatymo projektą, labai gerai, kai visos šalys taria savo nuomonę“, – teigia jis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad anksčiau pagrindinei darbdavių pozicijai atstovavo viena– Lietuvos pramonininkų konfederacija, tačiau dabar šį vaidmenį dalijasi kelios organizacijos.
„Dabar socialinis dialogas vyksta, bet dalyvauja skirtingos visuomeninės organizacijos, tai kartais tuo pasinaudoja Vyriausybė – su kuo patogiau, su tuo ir suderina“, – tikina pašnekovas.
Tačiau tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai bei politikai sutaria – socialinis dialogas yra būtina sąlyga demokratinei visuomenei.
ELTA primena, Lietuvos Respublikos trišalė taryba įkurta 1995 m. gegužės 5 d. lygiateisės trišalės partnerystės pagrindu, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl trišalės partnerystės.
Lietuvos trišalę tarybą sudaro 21 narys: po 7 darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus.
Naujienų agentūros ELTA ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos turinio projektas „Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 30-metis“.
Miglė Misiūnė (ELTA).
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
