Trakų Vokės dvaro šeimininkams karantino apribojimai sukūrė ir galimybių – šiuo laikotarpiu, kuomet nevyksta renginiai, intensyviau imtasi anksčiau pradėtų dvaro ir jo aplinkos tvarkymo darbų – restauruojami rūmai, daug dėmesio sulaukė ir parkas, čia esančios senosios alėjos, kurios gaivinamos naujais želdiniais, o šalia kuriami nauji gėlynai.
„Per dešimtmečius parkas buvo smarkiai nuniokotas – pristatyta pastatų, nederančių architektūriniame ansamblyje, užpilti pagrindiniai vartai bei fontanas, netinkamos priežiūros pražudyti medžiai. Tačiau pamažu Trakų Vokės dvaras atgimsta, darbams įsibėgėjant dabar pagaliau išryškėjo ir žymaus parkų architekto Édouardo André dar XIX a. pabaigoje projektuoto dvaro parko vizija. Neabejoju, kad žingsnis po žingsnio bus atkurta visa šios vietos didybė”, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak mero, dvaro parkas yra ir puikus pavyzdys, kaip Vilniuje taikomas naujas želdynų saugojimo ir priežiūros standartas – ne tik sodinami nauji medžiai, bet ir saugomi senieji, kuriuos kai kuriose vietose galbūt reikia paremti, sutvirtinti, bet jie paliekami, nes kuria autentišką šios vietos aurą, yra šios vietos istorijos dalis.
Kuriant sodybos tvarkymo planus, labai stengtasi apgalvoti į priekį visus darbus, kurie susiję su kasinėjimais – kad vėliau nereikėtų ardyti takelių ar žaliųjų pakločių – visi šie žingsniai planuoti kartu su parko tvarkymu. Prasidėjus pavasariui, Trakų Vokės dvarvietės parke tęsiasi rudenį pradėti vejos įrengimo ir augalų sodinimo darbai. Lankytojai jau mato naujas suformuotas alėjas: raudonų vartų alėjoje pasodintos 132 vnt. mažalapės liepos „Boehlje”, tiestinėje – 47 vnt. „Corzan”, koplyčios alėjoje – 40 vnt. „Low Window”.
Jau pasodinta ir gyvatvorė, kurią sudaro virš 300 vnt. vakarinių tujų „Smaragd”. Gyvatvorė dengia ne ypač vaizdingą teritoriją su šiltnamiais.
Pasodintos kompozicijos ir kitose projekte numatytose parko vietose. Bendras pasodintų medžių skaičius jau viršija 400 vnt. Kompozicijas sudaro kaštonai, klevai, maumedžiai, bukai, skroblai, eglės, kėniai, pušys. Visi medžiai atkeliavo iš užsienio, su suformuotais šaknų gumulais, medžių apimtys 1 metro aukštyje siekia nuo 12 iki 20 cm. Pasak SĮ „Vilniaus miesto parkai” Želdynų techninės priežiūros vadovės Kristinos Narvilienės, specialistai stebi jų kokybę ir vegetaciją. Nustačius, kad augalai nekokybiški, jie iškart grąžinami tiekėjui ir keičiami. Parkas nuo šiol turės laistymo sistemą, kuri žymiai palengvins augalų priežiūrą.
Užbaigus medžių sodinimo etapą, netrukus prasidės krūmų sodinimas. Krūmų masyvai ir gyvatvorės bus formuojami iš erškėtrožių, įvairių lanksvų, kaulenių, kukmedžių ir kitokių krūmų. Netrukus atsiras rožynas, rojaus obelų sodas, liepų gyvatvorė, kurį atskirs sodą ir sudarys uždarą erdvę renginiams. Numatyti ir trys dideli gėlynai. Visi parko želdinimo darbai bus baigti iki rugpjūčio mėnesio.
„Savivaldybė siekia kompleksiškai sutvarkyti visą architektūros ansamblį, kurį juosia to paties istorinio laikmečio tvora su išlikusiais trejais vartais bei įėjimo apsaugos statiniais. Tvenkinių, jų pralaidų, tvoros ir vartų tvarkybai jau esame parengę techninius projektus ir tikimės, kad šiems darbams atlikti pavyks gauti ir ES fondų finansavimą”, – sakė Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Trakų Vokės dvaro sodybos komanda šiandien, darbus rūmuose vykdant mažajai bendrijai „Virmalda”, jaučiasi išgyvenanti „romantiškąjį periodą”, kai gali pati ramiai stebėti nuoseklų tvarkybos darbų progresą ir netgi kitiems žadėti, kad smalsiausiems, susitarusiems iš anksto, tuos procesus šią vasarą galės parodyti iš arčiau.
„Dvaras išgyveno labai sudėtingų etapų. Kai visiškai apleistas buvo perimtas iš netinkamai tvarkybos darbus vykdžiusios Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, dar patyrė ir išbandymą prastais rangovais, dėl kurių kiekviena diena prasidėdavo su baisia įtampa, stebint, kad rūmams nebūtų pakenkta”, – sako VšĮ Trakų Vokės dvaro sodybos direktorė Ieva Šiušaitė.
Pernai, pirmajame dvaro tvarkybos etape, pasirūpinta sutvarkyti rūmų cokolį, buvo pakeisti rūsio langai, įrengta pamatų hidroizoliacija. Vėliau antrasis etapas buvo skirtas sutvarkyti lauko inžineriniams tinklams, atvesti naują elektros įvadą, vėdinimo šachtas, elektros generatorių, vandens įvadą.
Ir darbai šiandien jau – „švaresni”. Nematomus, imlius laikui ir lėšoms inžinerinius etapus keičia „pabaigos pradžią” žadantys, jau susiję su apdaila, darbai – pradėtas įgyvendinti trečiasis – ES struktūrinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamas etapas. Vilniaus miesto savivaldybė dvarą panaudos teise valdančios viešosios įstaigos suplanuotiems įvairiems rekonstrukcijos darbams šiemet skyrė 469,2 tūkst. eurų. Dar 159 tūkst. eurų dvaro rūmų holo tvarkybos darbams netrukus numačiusi skirti ir Kultūros ministerija.
Tvarkomi fasadai, atkuriami fasado lipdiniai, iliuzoriniai langai, viduje tvarkomas rūsys, visos komunikacijos (šildymas, vėdinimas, elektra, sauga, sanitariniai mazgai), įrenginėjami priešgaisriniai rezervuarai, tvarkomi langai ir durys, paradiniai laiptai, vedantys į rūmų parterius ir romantiški rūmų balkonėliai.
Neseniai, pradėjus tvarkyti rūsį, kuriame pagal projektą numatytos pagalbinės ūkinės patalpos ir ekspozicinės erdvės, paaiškėjo, kad, kaip ir dažnas paveldo objektas, rūmai yra paruošę staigmeną. Nuimti du sluoksniai vėlyvojo laikotarpio betoninių grindų atidengė gana gerai išsilaikiusias autentiškas plytines grindis. Atstačius rūsio patalpų aukštį, atsivėrė daugybė užmūrytų praėjimų, angų, klaustrofobiškame rūsyje atsivėrė puikiausios menės, kurios prašosi platesnio, nei planuotasis, pritaikymo.
Pradėjus valyti rūmų fasadus, atidengiant seniausius polichromijos sluoksnius, pasimatė, koks puošnus buvo XIX a. antroje pusėje statytų rūmų fasadas, kaip atsakingai buvo parinktos spalvos ir dekoras. Šalia šių darbų didelis iššūkis – stogo ketaus baliustradų tvarkyba ir restauravimas bei istorinio tunelio restauravimo darbai. Tunelis, Trakų Vokės dvaro sodybos naudotojų žiniomis, vienintelis toks išlikęs Lietuvoje – jungiantis rūmus su buvusia virtuve. Tiesa, šiandien tunelis baigiasi aklina siena – buvusios virtuvės patalpos yra vienos iš daugelio apgyvendintų Trakų Vokės dvaro sodybos patalpų.
Šiuo metu VšĮ Trakų Vokės dvaro sodyba valdo rūmus, dalį istorinių arklidžių pastato, o 2019 m. pabaigoje perėmė parko vartus, tvoras, vandens bokštą ir sargo namelį. Iš viso tai – per 3000 kvad. m plotas arba 16 pastatų. Oficina, svirnas, tvartas, pirtis – skalbykla, kumetynas valdomi privačių savininkų. Tuo tarpu koplyčia – mauzoliejus ir raudonųjų vartų sargo namelis jau restauruoti ir yra prižiūrimi Lentvario parapijos religinės bendruomenės pastangomis. Baigus dvaro rūmų tvarkybą bus galima imtis kitų pastatų.
VšĮ Trakų Vokės dvaro sodyba direktorė Ieva Šiušaitė pripažįsta pati esanti iš tų, kurie iš pradžių sunkiai jaukinosi mintis apie kai kuriuos dvare vykusius renginius. Vestuvių pokyliai buvo tarp jų. Bet matydama, kokias emocijas dvaro aplinka kuria šios šventės dalyviams, nuostatą pakeitė. Kelerių metų patirtis leido įsitikinti, kad rūmai tinka tiek moderniems, tiek klasikiniams renginiams. Čia „suskamba” ir klasikinės muzikos koncertai, ir elektroninės muzikos jaunatviški sambūriai. Tad Trakų Vokės dvaro sodybos renginių sąraše yra jaunųjų talentų festivalis „Ars Summer Fest” klasikinės muzikos fstivalis, „EmEm” jaunųjų kūrėjų festivalis, „Landing” renginys, skirtas nusileidimo kosmose 50-osioms metinėms, paroda „Menininko pasas”, skirta nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (joje dalyvavo apie 50 profesionalių menininkų), paroda „Salve Vilnius”, skirta Vilniaus miesto vardo paminėjimui ir pan.). Šią vasarą čia buvo pirmąkart planuojamas Kristupo festivalio koncertų ciklas. Koronaviruso pandemija šiuos planus pakoregavo.
Tačiau darbams įsibėgėjus, dvaras jau nekantriai pradeda laukti ir to momento, kad 2021-aisiais dvaro sodyba taps populiariausia vieta santuokų ceremonijoms, šeimų savaitgalių praleidimui, istorinės dokumentikos filmavimams, piknikams ir vasaros koncertams.
Kastyčio Matačiūmo video:
Sauliaus Žiūros nuotraukos:
