Į ligoninę patekę pacientai jau visai gretai savo lėkštėse neberas riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.
Tokias aiškias mitybos organizavimo taisykles, kurios bus privalomos, o ne rekomendacinės, kaip iki šiol, ligoninėms parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), padedama Lietuvos dietologų draugijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos (LRVVKA) atstovų.
Ministro Aurelijaus Verygos teigimu, aiškūs reikalavimai pacientams tiekiamam maistui iki šiol nebuvo nustatyti, tad problemų būta daug ir įvairių: pradedant, kad maistas skurdus, mažai atsižvelgiama į mitybinę vertę, raciono subalansuotumą, itin trūksta daržovių, kurios sveikstančiam žmogui yra labai svarbios, baigiant tuo, jog maistas į palatas atkeliauja atšalęs, patiekiamas neestetiškai atrodančiuose induose ir kt.
„Reikia pripažinti, kad problema egzistuoja jau ne vieną dešimtmetį, kad dalis gydymo įstaigų išties per mažai dėmesio kreipia į pacientų maitinimą, o maistas – ir skoniu, ir išvaizda – primena sovietmetį. Žinoma, patekę į ligoninę neturėtume tikėtis maitinimo kaip aukščiausio lygio restorane, tačiau vienareikšmiškai maistas privalo būti kokybiškas, subalansuotas, pagamintas atsižvelgus į paciento būklę. Tad vertinu visų drauge nuveiktą darbą ir jo rezultatą, kuriuo, tikiu, netrukus galės įsitikinti ir ligoninėse gydomi žmonės“, – sako ministras A. Veryga.
Tvarkos apraše, vadovaujantis naujausiais tyrimais sveikos mitybos srityje, Europos Komisijos (EK) ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, nustatyti tiekiamų maisto produktų kokybės reikalavimai, leidžiami cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekiai pacientų maitinimui tiekiamuose maisto produktuose. Taip pat nustatytas nerekomenduojamų tiekti maisto produktų sąrašas.
Be to, gydymo įstaigoms rekomenduojama maisto produktus įsigyti iš vietinių ūkių. Tai leistų užtikrinti, kad į gydymo įstaigas būtų tiekiami švieži, sezoniniai produktai. Vis dėlto, tai rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio nuostata.
Pasak LRVVKA atstovės Aidos Matulevičiūtės, maisto gaminimas pacientams – sudėtingas uždavinys tiek dėl specifinių pacientų poreikių, tiek dėl apimties. Tačiau tai, jog gerųjų pavyzdžių yra, ir ne vienas, jos teigimu, byloja, kad pacientams tiekti ir skanų, ir sveiką maistą nėra misija neįmanoma.
„Išties, maitinimas ligoninėse yra itin specifiškas, virėjams tenka pasirūpinti keliasdešimčiai skirtingų dietų tinkančiais patiekalais, atsižvelgti į individualius poreikius. Tačiau tai tikrai ne priežastis užsimerkti ir pro pirštus žiūrėti į situaciją. SAM sprendimas parengti aiškias, pagrįstas taisykles sveikintinas. Jos tikrai pasitarnaus gydymo įstaigoms, siekiant užtikrinti, kad maisto gamyba nebūtų nuolatinė problema, kaip iki šiol. O svarbiausia – laimės pacientai. Juk kiekvienas, atsidūręs ligoninėje, norėtume ne tik kokybiško gydymo, bet ir maksimalaus rūpinimosi, įskaitant ir sveikti padedantį maistą“, – sako A. Matulevičiūtė.
Svarbi ir naujovė, susijusi su darbuotojų, gaminančių dietinį maistą gydymo įstaigose, kvalifikacija, kuri ne visada yra pakankama. Pavyzdžiui, jei pacientas alergiškas pienui, virėjai, neturėdami reikiamų žinių, gali neįvertinti, kad tokiam pacientui negalima vartoti ir sviesto, arba, kad sergantys celiakija negali vartoti perlinių kruopų ar sojų padažo, nes šiuose produktuose gali būti glitimo. Dėl to numatyta, kad maistą gaminantys darbuotojai turės dalyvauti mokymuose, įgyti reikiamas žinias, kompetencijas, antraip tokio darbo jie dirbti tiesiog negalės.
Šiam reikalavimui įgyvendinti nustatytas 3 metų pereinamasis laikotarpis. Jo metu bus parengta dietinių patiekalų gaminimo mokymų programa ir kvalifikaciniai reikalavimai lektoriams, kurie galės vesti mokymus.
Savo ruožtu, gydymo įstaigų atstovai sako, kad naujoji tvarka papildomų rūpesčių nesukels, nes ir dabar dalies įstaigų administracijos, siekdamos, kad pacientai būtų maitinami kokybiškai, tvarkosi šeimininkiškai. Kitoms – teks pasitempti.
„Mūsų prioritetai, kalbant apie pacientų maitinimą – šviežias, tinkamos temperatūros, skanus ir paciento poreikius pagal jo susirgimą atitinkantis maistas. Siekiant to, ligoninėje prieš dvejus metus atkurtas maitinimo skyrius, maistas pacientams gaminamas čia pat, tam specialiai įrengtose patalpose. Pacientų maitinimo kokybei užtikrinti jau dabar dedame ypatingas pastangas, naujos tvarkos įgyvendinimas mūsų įstaigoje nebus problematiškas. Atvirkščiai – kokybės reikalavimų nustatymas palengvins ligoninės darbą, padės įveikti tiekėjų atrankos, logistinius iššūkius bei leis ir toliau gerinti pacientų maitinimo paslaugos kokybę“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktorė dr. Jelena Kutkauskienė.
Jai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Bendrųjų paslaugų ir maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė.
„Prieš keletą metų pradėjome maitinimo organizavimo pokyčius Kauno klinikose. Pakeitėme maitinimo sistemą, įsigijome modernią gamybos technologinę įrangą, intensyviai dirbame su valgiaraščio tobulinimu, todėl naujovės mūsų įstaigai nėra iššūkis. Esame pasirengę naujiems pokyčiams”, – teigia ji.
Tvarka įsigalios lapkričio 1 d., jos paisyti privalės visos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Ar pacientams užtikrinama teisinga mityba, kaip laikomasi tvarkos – ir toliau stebės bei vertins atsakingos institucijos.
Papildoma informacija
Sprendimas nustatyti reikalavimus, kaip maitinti pacientus ligoninėse, priimtas po praėjusiais metais mobilios ekspertų komisijos, sudarytos iš SAM ir Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, vizitų į gydymo įstaigas įvairiuose šalies regionuose. Jų metu pastebėta, kad daugelyje gydymo įstaigų patiekiamo maisto temperatūra yra žemesnė nei turėtų būti, pacientams tiekiamas stipriai perdirbtas maistas − virta dešra, dešrelės, maltinukai, maiste vyrauja angliavandeniai ir riebalai (bulvės, duona, makaronai). Per mažai tiekiama daržovių ir vaisių, ypač šviežių, nėra vegetariško maisto pasirinkimo galimybių. Rauginto pieno produktai − jogurtai, pasukos, varškė tiekiami retai, o arbata dažniausiai patiekiama tik saldinta. Maisto estetinė išvaizda apetito nežadina.
SAM kartu su Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija (LRVVKA), vienijančia virtuvės šefus ir kitus maisto gamybos profesionalus, jau pristatė patiekalus, pagamintus pagal atnaujintus receptus ir skirtus šalies ugdymo įstaigoms, taip siekiant užtikrinti sveiką ir skanią vaikų mitybą.
SAM informacija
