Artimiausiomis dienomis Lietuvoje prognozuojama daugiau nei 30 laipsnių siekianti oro temperatūra, todėl sveikatos specialistai ragina gyventojus atsakingai vertinti karščio keliamą riziką. Nors daugeliui karštas oras asocijuojasi su vasaros malonumais, organizmui jis tampa rimtu išbandymu, galinčiu sukelti pavojingų sveikatos sutrikimų.
„Kai oro temperatūra viršija 30 laipsnių, organizmui tenka papildomas krūvis siekiant palaikyti normalią kūno temperatūrą. Karštomis dienomis dažniau netenkama skysčių ir mineralinių medžiagų, todėl gali pasireikšti silpnumas, galvos svaigimas, nuovargis ar kiti negalavimai. Žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, tokios sąlygos gali tapti rimtu sveikatos iššūkiu“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Šiomis ligomis sergantiems žmonėms karštis pavojingiausias
Didžiausia rizika kyla žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštis veikia visą organizmą – didėja dehidratacijos rizika, širdis ir kraujagyslės patiria didesnį krūvį, gali sutrikti organizmo gebėjimas reguliuoti temperatūrą.
„Karštomis dienomis organizmas stengiasi atvėsti, todėl plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis, didėja širdies apkrova. Dėl to žmonėms, sergantiems širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, arterine hipertenzija ar turintiems širdies ritmo sutrikimų, gali paūmėti sveikatos problemos“, – aiškina vaistininkė.
Padidinta rizika taip pat būdinga sergantiesiems cukriniu diabetu, inkstų ligomis, lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis bei neurologiniais susirgimais. Dėl skysčių netekimo ir organizmo perkaitimo gali pablogėti šių ligų kontrolė ir bendra savijauta.
Pasak vaistininkės, papildomo dėmesio turėtų skirti ir žmonės, vartojantys tam tikrus vaistus.
„Kai kurie kraujospūdį mažinantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys, psichikos sveikatai gydyti skirti ar antihistamininiai vaistai gali turėti įtakos organizmo gebėjimui prisitaikyti prie karščio. Todėl svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai, tačiau kilus klausimams pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako L. Vanagaitė.
Senjorams ir vaikams perkaitimo rizika didžiausia
Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms ir mažiems vaikams. Senstant organizmas prasčiau reguliuoja temperatūrą, silpniau jaučiamas troškulys, todėl senjorai dažniau susiduria su dehidratacija ir perkaitimu. Tuo tarpu kūdikių ir mažų vaikų termoreguliacijos sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl jie perkaista gerokai greičiau nei suaugusieji.
Didesnė rizika taip pat kyla nėščiosioms, lauke dirbantiems žmonėms ir tiems, kurie aktyviai sportuoja karštomis dienomis.
Paprastos taisyklės, galinčios apsaugoti nuo rimtų sveikatos problemų
Vaistininkė primena, kad pagrindinės apsaugos priemonės yra paprastos, tačiau jų dažnai nesilaikoma. Karštomis dienomis rekomenduojama reguliariai gerti vandens, net jei nejaučiamas troškulys, vengti alkoholio ir didelio kiekio kofeino turinčių gėrimų, nuo 11 iki 17 valandos riboti buvimą tiesioginėje saulėje, dėvėti šviesius, lengvus ir orui pralaidžius drabužius, naudoti galvos apdangalus, vėsinti patalpas ir, jei įmanoma, rinktis vėsesnes vietas bei vengti intensyvaus fizinio krūvio karščiausiomis dienos valandomis.
„Dažnai žmonės karštį vertina tik kaip diskomfortą, tačiau kai temperatūra kelias dienas iš eilės viršija 30 laipsnių, tai jau tampa rimtu iššūkiu organizmui. Todėl svarbu iš anksto pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu, vengti buvimo saulėje karščiausiomis valandomis ir daugiau dėmesio skirti vyresnio amžiaus artimiesiems bei mažiems vaikams“, – primena „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Įspėjamųjų ženklų ignoruoti negalima
Vanagaitė taip pat ragina atkreipti dėmesį į pirmuosius perkaitimo požymius – stiprų troškulį, galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, neįprastą nuovargį ar sutrikusią orientaciją.
„Jei žmogui pasidaro silpna, jis ima painiotis, netenka sąmonės ar pastebimi kiti sunkūs simptomai, būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Karščio smūgis yra pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei“, – įspėja vaistininkė.
