Vilniaus miesto taryba šiandien pritarė pasiūlymui skirti skatinimo priemones naujai sostinėje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims – tarp jų ir galimybę per dvejus metus susigrąžinti iki 1000 Eur sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Ši iniciatyva startuos penktadienį, rugsėjo 26 d. Ja siekiama Vilniuje gyvenančius žmones paskatinti oficialiai registruotis mieste. Tai užtikrins tikslesnį miesto planavimą, efektyvesnį paslaugų teikimą ir racionalų biudžeto lėšų paskirstymą, atsižvelgiant į realius gyventojų poreikius bei demografinę situaciją. 87 proc. vilniečių sutinka, kad savivaldybė turėtų motyvuoti deklaruoti savo gyvenamąją vietą, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa.
„Ši iniciatyva nereiškia, kad Vilnius siekia dirbtinai didinti gyventojų skaičių – tai nebūtų racionalu. Mums svarbiausia, kad sostinėje jau gyvenantys žmonės oficialiai deklaruotų savo gyvenamąją vietą ir taip prisidėtų prie miesto infrastruktūros ir paslaugų plėtros. Juk reikia naujų mokyklų, geresnio viešojo transporto, gatvių remonto ir kitų svarbių miestui paslaugų, kurių poreikis kasmet natūraliai auga kartu su miestu. Praeityje buvo įvairių mėginimų spręsti šią problemą, bet ji išliko. Pabandysime prieiti kitu kampu – pasiūlydami ne lazdą, o meduolį“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Jis priduria, kad kiekviena papildoma deklaracija reikšmingai prisidėtų prie miesto biudžeto: „Jeigu savo gyvenamąją vietą sostinėje deklaruotų bent 10 tūkst. čia jau gyvenančių žmonių, per metus biudžetą papildytų tiek lėšų, kad pakaktų vienam naujam 25 m baseinui su spa zona. Iš papildomų 15 tūkst. deklaracijų surenkamas GPM leistų pastatyti po vieną modernų darželį kasmet. Dar daugiau registruotų gyventojų galėtų reikšti tokias lėšas, kurių ilgainiui pakaktų Šiaurinės gatvės projektui įgyvendinti – tam gali reikėti ir 70 mln. Eur.“
Šiuo metu Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų. Tačiau čia gyvena daugiau žmonių, nei matyti statistikoje: sostinėje studijuoja beveik 50 tūkst. studentų, iš kurių daugiau nei 30 tūkst. nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos, o sveikatos priežiūros įstaigose prie šeimos gydytojų yra prisirašę apie 100 tūkst. daugiau žmonių, nei oficialiai skaičiuojama gyventojų.
Planuojamos motyvacinės priemonės
87 proc. gyventojų apklausoje dalyvavusių vilniečių sutiko arba labiau sutiko, nei nesutiko, kad Vilniaus miesto savivaldybė turėtų motyvuoti deklaruoti savo gyvenamąją vietą, rodo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu „Norstat“ atlikta reprezentatyvi sostinės gyventojų apklausa.
Vilniaus miesto taryba nusprendė, kad naujai gyvenamąją vietą deklaravę vilniečiai gautų dvi skirtingas skatinamąsias priemones: piniginę kompensaciją bei vilniečio rinkinį, kurį sudaro 10 vienkartinių 60 minučių trukmės Vilniaus viešojo transporto bilietų, 1 kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu, 2 kvietimai į kino teatrą „Skalvija“ bei 1 kvietimas į Lazdynų baseiną.
Piniginė kompensacija bus skiriama pirmus dvejus metus po gyvenamosios vietos deklaracijos – išmoka sudarys 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 500 Eur per metus.
Apklausoje dalyvavę vilniečiai palaiko naujai besiregistruojančių vilniečių galimybę susigrąžinti dalį savo sumokamų mokesčių – tokį pasiūlymą teigiamai arba labiau teigiamai vertina 73 proc. Ši priemonė labiausiai motyvuotų 25–34 m. Vilniuje gyvenančius asmenis – 92 proc. minėtą paskatą vertina palankiai.
Asmenys, norintys gauti tokį naudų paketą, turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje bei užpildyti specialią paraišką nuo rugsėjo 26 d. Į paskatą gali pretenduoti asmenys, kurie nebuvo registruoti sostinėje per pastaruosius dvejus metus.
Skaičiuojama, kad savivaldybės išlaidos kompensacijoms bus perpus mažesnės nei GPM pajamų padidėjimas. Be to, kompensacija bus mokama maksimaliai dvejus kalendorinius metus iš eilės, kai gyvenamoji vieta naujai ir nepertraukiamai deklaruojama Vilniuje.
Neišnaudotas GPM potencialas
Pusė Vilniaus biudžeto priklauso nuo gyventojų pajamų mokesčio – tai vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių užtikrinti kokybiškas paslaugas mieste ir investuoti į ateitį. Skaičiuojama, kad kiekvienas prisiregistravęs vilnietis į bendrą biudžetą vidutiniškai atneša apie 1145,5 Eur per metus. Tai sąlyginis 2025 metų planinis skaičius – kasmet šis rodiklis kinta.
Vis dėlto, 27 proc. vilniečių nežino, kad savivaldybių biudžeto dydis priklauso nuo toje savivaldybėje oficialiai gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičiaus.
Žinių spragos šiuo klausimu ryškiausios 18–24 m. amžiaus grupėje – 46 proc. nežino GPM ir savivaldybių biudžetų sąsajos.
Kai kurios savivaldybės jau sprendžia gyventojų vietos deklaravimo problemą. Neringos ir Ukmergės savivaldybės siūlo finansines paskatas deklaruojantiems savo gyvenamąją vietą jų savivaldybėse – Neringos gyventojai gali nemokamai naudotis keltu, taip pat nemoka įvažiavimo rinkliavos, o Ukmergės raj. savivaldybė moka tikslinę iki 50 proc. asmens metinio pajamų dydžio tikslinę išmoką.
Šios priemonės duoda rezultatų – Neringoje per pastaruosius trejus metus padidėjo gyventojų augimo tempas, o Ukmergės raj. 2022–2024 m. gyventojų skaičius augo 1,3 proc., nors iki tol kasmet mažėjo.