Penktadienį, sausio 20 d., Lietuvos paštas išleidžia menininko Vlado Polikšos kurtą pašto ženklų bloką tema ,,Vilniaus miestui – 700 metų“. Pašto bloką, kurio tiražas siekia 8 tūkst. vnt., sudaro keturi ženklai po 0,95 Eur. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8.
Oficialia Vilniaus gimtadienio data laikoma sausio 25 d. Būtent šią dieną 1323 m. Lietuvos sostinės vardas buvo pirmą sykį paminėtas didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Europos miestams. LDK valdovas tokiu būdu kvietė į Vilnių atvykti įvairių sričių amatininkus, riterius ir žemdirbius iš Vakarų Europos miestų, taip prisidedant prie Lietuvos sostinės klestėjimo.
Tautinė ir kultūrinė įvairovė – svarbus Vilniaus istorijos bruožas. Nors šiuo metu lietuviai sudaro arti 70 proc. miesto gyventojų, tačiau, pavyzdžiui, XIX a. pab. dominuojančia tautine ir religine vilniečių grupė buvo žydai.
Nuo XVIII a. Vilnius buvo pripažįstamas kaip vienas iš pasaulinių žydų kultūros ir intelektualinio bei meninio gyvenimo centrų ir vadintas Šiaurės Jeruzalės vardu. Tuo metu čia paplito posakis: uždarbio reikia važiuoti į Lodzę, o išminties – į Vilnių.
Šiandien Vilnius yra didžiausias Lietuvos miestas, turintis virš 626 tūkst. gyventojų ir laikomas vienu sparčiausiai augančių miestų visame Baltijos šalių regione. Įdomu tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, sostinėje moteriškos lyties atstovių šiuo metu yra per 43 tūkst. daugiau negu vyrų.
Vilnius taip pat yra laikomas vienu iš žaliausių Europos miestų – apie 46 proc. jo teritorijos užima parkai ir miškai. Dar vienas džiugus rodiklis, kuriuo didžiuojasi Lietuvos sostinė yra miestiečių požiūris į gyvenimą čia. Viena iš atliktų apklausų parodė, kad net 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų pasakė, kad yra patenkinti gyvenimu savo mieste.
