Nuo liepos mėnesio galerija (AV17) organizuoja pusę metų trunkantį projektą, kurio metu Vilniaus rotušės fasade yra eksponuojamos šiuolaikinės skulptūros ir instaliacijos. Tai yra bendras galerijos (AV17) ir Vilniaus miesto rotušės projektas, kurio tikslas yra tiek aktualizuoti šiuolaikinį meną viešojoje erdvėje, tiek ir pačią istorinę senamiesčio aplinką, kurioje jis vyksta. Šiai parodai specifiškai atrinkti gerai žinomi viduriniosios kartos menininkai, kurių darbai jau yra eksponuoti viešosiose erdvėse Lietuvoje bei užsienyje. Tęsdama tradiciją pristatyti šiuolaikinę skulptūrą netradicinėse miesto vietose, galerija (AV17) rotušės fasade jau eksponavo Algio Kasparavičiaus ir Rafal Piesliak darbus, o dabar galima išvysti Rimanto Milkinto skulptūrą.
Projekte dalyvaujantys menininkai pristato unikalius, skirtingomis technikomis sukurtus kūrinius, kurie perteikia jų stilistiką ir analizuoja autoriams svarbias ir visuomenei aktualias problemas. Eksponuojamos skulptūros sudaro unikalų ryšį tarp šiuolaikinės skulptūros formos ir Vilniaus rotušės neoklasicizmo architektūros, o analizuojamos temos skatina kvestionuoti ir analizuoti žmogaus padėtį socialiniame, politiniame, kultūriniame kontekstuose. Rimanto Milkinto skulptūriniai objektai ir instaliacijos pasižymi charakteringos minimalizmo estetikos bei kinetinės plastikos junginiu. Savo kūriniu „FrontON“ autorius analizuoja architektūros amžinumą. Skulptūros kompozicijai sukurti naudojamas trikampio frontono motyvas, atliepiantis klasikinės, o taip pat ir rotušės neoklasicizmo architektūros elementą. Su autoriumi kalbamės apie skulptūrą viešojoje erdvėje.
Jūsų darbai neretai eksponuojami mieste, 2020 m. už aktyvų skulptūrų ir instaliacijų kūrimą viešosioms erdvėms Lietuvos dailininkų sąjunga Jums įteikė auksinį ženklelį. Akivaizdu, jog didelį dėmesį skiriate kūrinio ir erdvės santykiui. Kas jums yra svarbu kuriant skulptūrą viešajai erdvei?
Ieškau idėjos instaliacijos visumai sukurti. Dažniausiai imponuoja ir suformuoja tam tikras sąlygas erdvėje esanti architektūra ir jos santykis su aplinkine erdve. Objektų instaliacijomis tarytum bandau įsiterpti į jau esančią struktūrą, ją kažkuo papildyti ir sukurti naują rakursą tai vietai.
Koks turėtų būti šiuolaikinės skulptūros santykis su miestu, jo senamiesčiu ir senąja architektūra?
Svarbu, kad būtų kuo daugiau įvairovės ir skirtinga raiška kuriančių skulptorių. Šiaip, dabar situacija Vilniuje yra nebloga, kiekvienoje kartoje yra aktyviai veikiančių menininkų, kurie turi savitą raišką. Taip pat gerai, kad vyksta laikini lauko parodų projektai, jie turi ir didelę edukacinę reikšmę.
Jei bendrąja prasme, tai svarbu, kad kiekvienas šiuolaikinės skulptūros projektas senamiestyje būtų kuo grynesnė kūrėjo refleksija, priimant esamas sąlygas ir kuriant naują dalyką. Nemėgstu „pritemtų“ prie stiliaus bandymų. Kontrasto principas dažniausiai sukuria darnesnę visumą, nei bandymai kalbėti apie tą patį, kas buvo kadaise.
Meno ir miesto santykis yra neatsiejamas. Meno kūriniai yra miesto veidas.
Jūsų darbas „FrontON“ šiuo metu yra eksponuojamas Vilniaus rotušės fasade. Kokią įtaką Jūsų skulptūros formai ir idėjai suteikė šis istorinis pastatas?
Rotušės pastatas inspiravo kompozicijos sandaros atsiradimą. Objekto forma yra Rotušės frontono proporcijų studija. Kuriant kompozicijos visumą, norėjau nenutolti nuo pastato frontono geometrijos, tačiau viršutinis kampas yra aštresnis, siekiant sukurti stipresnį objekto skulptūriškumą. Taip pat buvau priklausomas nuo sijų likučių ilgių, atkeliavusių iš individualių namų statybų aikštelės. Įdomių aplinkybių seka susidėliojo šio projekto vystymo metu: vieną sijos likutį radau Vilniaus rajone, o kitą Kauno, ir abi buvo po 183 cm ilgio.
Norėjau šiuo darbu apjungti tiek erdvinę visumą, tiek šių metų kontekstą. Kaip ir daugelis buvau sukrėstas Rusijos rėžimo agresija prieš Ukrainą. Vasaros pradžioje pradėjau kurti šių metų kontekstą apimantį darbų ciklą. Pirmas ciklo darbas „Trilypis“ šiuo metu eksponuojamas „Užutrakio meno festivalio“ parodoje. Darbas „FrontON“ papildo ciklą. Planuoju seriją tęsti toliau.
Savo kūriniuose dažnai pasitelkiate statybines sijas. Kodėl renkatės šią medžiagą? Kaip ji padeda atskleisti Jūsų idėjas?
Vis labiau šią medžiagą atrandu. Ypač HEB nuo 300 mm storio. Pirmiausiai, metalinė sija jau turi reikšminį kontekstą dėl savo tvirtumo. Vien manipuliuojant fizikinėmis savybėmis, galima kurti įdomų turinį. Taip pat patinka gamybinis procesas su šia medžiaga, dėl gaminio sandaros darbas su ja būna patogus ir nenusibosta.
Jūsų kūryba pasižymi ne tik minimalistine forma, bet ir fizikinių savybių išbandymu, kuris itin matomas kūrinyje „FrontON“. Ar tai yra savotiškas fizikinių savybių tyrimas, ar konceptualus, estetinis pasirinkimas?
Kompozicijose mėgstu naudoti lūžio ar sąlyčio taško momentą. Metalo technologija suteikia daug išskirtinių plastinių galimybių. Suvirtintas plienas, kad ir viename taške gali atlaikyti didelę apkrovą. Tačiau forma, ar konstrukcija savaime, man nėra svarbi. Konceptualumas yra pagrindinis naratyvas, o objektų estetika yra darbo proceso rezultatas. Mėgstu tvarką ir todėl bandau organizuoti darbo procesą taip, kad rezultatas atrodytų estetiškai.
Ačiū
Kiekvieno kūrinio eksponavimą lydi susitikimai su autoriais. Jų metu publika gali susipažinti su platesne menininkų kūryba bei užduoti klausimus. Numatomas susitikimas su Rimantu Milkintu: rugsėjo 28 d. 18 val. prie Vilniaus miesto rotušės.
Daugiau informacijos: www.av17gallery.com
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
Projekto partneris – Vilniaus miesto Rotušė.
