7 iš 10 šalies gyventojų palankiai vertina Vokietijos karių brigados dislokavimą Lietuvoje, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa. Vis tik, maždaug penktadalis apie perkeliamus karius tikino išgirdę pirmąjį kartą.
Kaip rodo Vokietijos ambasados Lietuvoje užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa „Vokietija lietuvių akimis“, 72 proc. respondentų sako, jog palankiai vertina vokiečių brigados dydžio vieneto persikėlimą į Lietuvą – 37 proc. nurodė tai vertinantys labai palankiai, 35 proc. pasisakė greičiau palankiai nei nepalankiai.
Tuo metu dešimtadalis (10 proc.) tyrimo dalyvių nurodė, jog brigados dislokavimą vertina greičiau nepalankiai, o dar 3 proc. patikino tai sutinkantys labai neigiamai. Tiesa, dar 15 proc. teigė nežinantys, kaip vertinti brigados dislokavimą šalyje.
„Jeigu pasižiūrėtume per įvairias demografines grupes, palankiausiai (brigados dislokavimą – ELTA) vertina jauni žmonės, labiau išsilavinę, didmiesčių gyventojai – kitaip sakant, visose grupėse vertinimas palankus. Labiausiai skeptiški, mažiau palankiai vertina patys vyriausi. Vėlgi, ta grupė, kuri mažiau naudojasi ir socialiniais tinklais, internetu“,– pristatydama apklausos rezultatus spaudos konferencijos metu kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė,
Absoliuti dauguma (73 proc.) karių dislokavimą palankiai vertinančiųjų nurodė, jog brigados perkėlimas užtikrins didesnį Lietuvos saugumą bei efektyvins atgrasymo politiką. Dar 5 proc. teigė, jog vokiečių kariai turi geresnį patyrimą ir įgūdžius gali perduoti Lietuvos kariuomenei. Po 4 proc. respondentų sakė manantys, jog brigados dislokavimas rodo Vokietijos ir NATO Aljanso solidarumą.
Maždaug penktadalis apie brigados dislokavimą išgirdo pirmąjį kartą
Vis tik, bene penktadalis (18 proc.). respondentų klausiami, ar ką nors žino apie Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimą, nurodė apie tai išgirdę pirmą kartą. 77 proc. respondentų nurodė priešingai – jog apie vokiečių karių perkėlimą į Lietuvą žino. Dar 5 proc. į klausimą neatsakė.
„Lyginant su kitais informuotumo rodikliais, tai yra labai aukštas procentas – nes ne visi žmonės domisi politika, dalis gyvena savo gyvenime. Tai 8 iš 10 yra labai daug“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Vokietiją lietuviai linkę vertinti labiau palankiai
Tyrimo metu respondentų teirautasi ir jų bendros pozicijos Vokietijos atžvilgiu. 79 proc. apie šią Vidurio Europos valstybę atsiliepia palankiai (22 proc. labai palankiai, 57 proc. – greičiau palankiai, nei nepalankiai).
„Jeigu žiūrėtume į įvairių grupių atsakymus, apskritai visame tyrime jaunesni, vyresni žmonės, kaimo, miesto gyventojai atsakinėjo labai panašiai – tai yra retas atvejis, turbūt, Lietuvos apklausose, kai žmonės nepasidalija į skirtingas stovyklas“, – kalbėjo R. Ališauskienė.
„Palankiausias vertinimas šiuo atveju yra tarp jauniausios kartos respondentų – 15–29 m. Lietuvos gyventojai. 85 proc. šioje grupėje Vokietiją vertina palankiai“, – detalizavo ji.
Neigiamai Vokietiją mato mažiau nei dešimtadalis – 9 proc. respondentų (7 proc. atsakė vertinantys greičiau nepalankiai, nei palankiai, 2 proc. – labai nepalankiai).
Dar 12 proc. į klausimą, kokia jų nuomonė apie Vokietiją, neatsakė arba teigė nežinantys.
Klausiami apie teigiamus Vokietijos gyventojų bruožus, 23 proc. respondentų įvardijo vokiečių „geležinę tvarką“ ir švarius miestus, penktadalis (20 proc.) teigė, jog šios valstybės gyventojai yra puntkualūs, organizuoti ir konkretūs, dar 15 proc. kaip teigiamą savybę įvardijo vokiečių darbštumą, 13 proc. – atsakingumą.
Tuo metu kalbėdami apie neigiamas savybes, 8 proc. tyrimo dalyvių nurodė manantys, jog vokiečiai – arogantiški ir pasikėlę, 7 proc. nurodė, jog Vokietijos gyventojai yra per daug formalūs ir nemėgsta bendrauti, dar tiek pat pasisakė, jog vokiečiai – emociškai šalti.
6 proc. apklaustųjų taip pat teigė, jog Vokietijos gyventojai – nepakantūs, nemėgsta kitų šalių gyventojų, 5 proc. – kad per daug pedantiški ir smulkmeniški.
Ambasadorius: Vokietija vertinama kaip stipri, atvira ir moderni šalis
Savo ruožtu vienas tyrimo iniciatorių, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas teigė besidžiaugiantis, kad lietuviai palankiai vertina jo atstovaujamą valstybę. Anot diplomato, šiuo metu Vokietija ir Lietuva išgyvena naują santykių pakilimo etapą.
„Lietuvos ir Vokietijos santykiai pasižymi ilga ir turtina istorija. Joje buvo tiek šviesių, ir tamsių momentų. Džiaugiuosi, kad dabar išgyvename tikrą santykių pakilimo etapą, bendradarbiaujame daugelyje sričių ir kad bendradarbiavimas būtų dar sklandesnis, norėjome pamatyti Vokietiją lietuvių akimis“, – lietuviškai spaudos konferencijos metu kalbėjo C. Zimmermannas.
„Džiaugiuosi, kad lietuviai labai palankiai vertina Vokietiją ir labai domisi mūsų bendradarbiavimu. Rezultatai rodo, kad su Vokietija palaikomi platūs asmeniniai ryšiai ir žmonės apie ją turi daug žinių. Tai mane nustebino. Yra tvirtas noras konstruktyviai formuoti mūsų santykius ir tai yra labai geras pagrindas bendradarbiavimui stiprinti ir plėtoti“, – dėstė jis.
Tuo metu vertindamas apklausos rezultatus, ambasadorius teigė pastebintis tam tikras skirtis tarp vyresnės ir jaunesnės Lietuvos gyventojų kartos. Anot jo, dėl sudėtingų istorinių etapų, vyresnioji karta turi tam tikrų neigiamų prisiminimų.
„Jaučiame, kad Vokietijos vaidmuo – tas, kuris buvo praeityje, destruktyvus vaidmuo – jis iš dalies dar gyvas, ypač vyresniosios kartos prisiminimuose. Tačiau malonu žinoti, kad Vokietijos įvaizdį šiandieninėje Lietuvoje sudaro ne vien šios patirtys. Šiandien Vokietija vertinama kaip stipri, atvira ir moderni šalis, kuri yra pasirengusi ištiesti ranką ir būti partnere“, – kalbėjo ambasadorius.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ atliko nacionalinę reprezentatyvią 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta 2025 m. balandžio 5–19 d. Asmeninio interviu metu apklausti 1070 respondentų, 115 atrankos taškų visose apskrityse.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.
Augustė Lyberytė (ELTA)
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
