Liepos 25-ąją vilniečiai mini Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo dieną!
Vilniui ir vilniečiams šv. Kristoforas turi ypatingą reikšmę – šventasis pavaizduotas ir Vilniaus miesto herbe, jo vardu pavadintas Vilniaus kamerinis orkestras, nuo 1998 metų nusipelnę įvairiose srityse miestui vilniečiai kasmet apdovanojami Šv. Kristoforo statulėlėmis, o nuo 2016 m. Vilniuje teikiamos ir mažųjų Šv. Kristoforų statulėlės labiausiai nusipelniusiems jauniesiems vilniečiams.
Kur sostinėje galima pamatyti šv. Kristoforą?
Sostinėje įamžinta keletas šio šventojo atvaizdų – bene seniausia Vilniuje Šv. Kristoforo skulptūra yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje, dar viena – Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje, Šv. Mikalojaus gatvėje pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta skulptūra Vilniaus globėjui. 2003 m. Vilniaus heraldinis skydas papuošė sostinės Rotušės fasadą, dar vienas šv. Kristoforas matomas Gedimino prospekte priešais Seimo rūmus stūksančio pastato sienoje.
Šventasis Kristoforas laikomas keliautojų, sodininkų, knygrišių, jūrininkų, tiltininkų bei keltininkų globėju. Paprastai šis šventasis vaizduojamas brendantis vandeniu, pasirėmęs lazda, ant pečių nešantis vaikelį Jėzų, kuris viena ranka laimina, kitoje laiko žemės rutulį. Būtent taip jis pavaizduotas ir Vilniaus miesto herbe. Dabartinis Vilniaus herbas patvirtintas 1991 m. balandžio 17 d. Jo autorius – dailininkas Arvydas Každailis.
Legenda byloja, kad šv. Kristoforas buvęs labai aukštas, gyvenęs prie upės ir ant pečių per ją nešiojęs keleivius. Vienąsyk mažas berniukas paprašęs perkelti į kitą krantą. Benešant vaikas pasidaręs toks sunkus, kad Kristoforas išsigando, jog abu paskęs. Berniukas pasisakė esąs Kristus ir nešąs savo rankose viso pasaulio sunkumus.
