Vilniaus miesto savivaldybė, besiruošdama kompleksinei Vilniaus rajonų regeneracijai, siekia suprasti, kuo skiriasi, ir kuo ypatingi skirtingi Vilniaus miesto rajonai, kokie jų išskirtinumai ir kaip juos mato bei vertina patys gyventojai. Vietos dvasią kuria ne tik architektūrinė aplinka, bet ir žmonės, kurie ten gyvena, todėl ne mažiau svarbu suvokti, kokie žmonių poreikiai bei motyvai lemia renkantis vieną ar kitą gyvenamąją vietą.
Dėl šios priežasties, visus Vilniaus miesto gyventojus kviečiame aktyviai dalyvauti apklausoje ir išreikšti savo nuomonę apie savo gyvenamąjį rajoną. Pasisakykite apklausoje. Apklausa užtruks apie 15 minučių. Visi atsakymai yra anoniminiai. Atsakymų laukiame iki vasario 18 d.
„Su vietos gyventojų ir duomenų pagalba siekiame pažinti skirtingų Vilniaus gyvenamųjų rajonų tapatybę. Planuojant miestą svarbu įvertinti ar kuriama infrastruktūra, paslaugos ir statiniai atliepia unikalų vietos charakterį: susiklosčiusį gyvenimo būdą, gyventojų įpročius, tradicijas. Matydami miestą, kaip skirtingų rajonų rinkinį galime išvengti miesto homogenizacijos, puoselėti vietos gyvenimą ir stiprinti Vilnių, kaip daugiacentrės struktūros miestą“, – teigia vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė.
Miestas siekia gerinti gyvenamųjų rajonų aplinką ir gyvenimo sąlygas, pakeičiant sovietinės urbanistikos palikimą vakarietiškais standartais. 1950–1990 m. statytuose daugiabučių rajonuose gyvena 60 proc. vilniečių.
Kiekvienam rajonui planuojama formuoti atskiras urbanistinės rajonų atnaujinimo (regeneracijos) strategijas, kurios kompleksiškai keltų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Pirmas tokios strategijos žingsnis, kurio imasi miestas – suprasti, kaip kiekvieną iš miesto gyvenamųjų rajonų mato ir vertina patys gyventojai.
Vilnius siekia nuoseklaus ir įtraukaus proceso
„Miesto rajonų kompleksinė regeneracija – didelis ir iššūkių pilnas uždavinys, todėl svarbu kurti nuoseklų ir įtraukų dialogą su miestiečiais. Gyventojų apklausa – tik mažas žingsnelis ilgame procese, – paraleliai yra analizuojami įvairūs rajonų socioekonominiai duomenys: gyventojų ir būstų surašymo duomenys, nusikalstamų veikų žemėlapis, „Tvarkau miestą“ pranešimų bazė, naujienų portalų pranešimų analizė. Be duomenų analizės, atliekama funkcijų pasiekiamumo analizė, kai kuriose miesto dalyse jau vykdomi architektūrinių verčių nustatymo tyrimai“, – teigia vyr. miesto architektės patarėja Inga Urbonaitė-Vadoklienė.
Atlikus apklausą, planuojami gyvi kūrybiniai susitikimai su skirtingų rajonų gyventojais, taip pat šiais metais planuojama piliečių asamblėja, kurios metu miestiečiai turės galimybę plačiai išdiskutuoti bendru sutarimu suformuotą opiausią miesto plėtros klausimą. Planuojama sukurti vilniečių įtraukimo platformą, kurie įgalins miestiečius daug efektyviau įsitraukti į jiems rūpimus miesto planavimo klausimus.
Tyrimą vykdo Vilniaus miesto savivaldybės vyriausios architektės biuras kartu su tarpdisciplinine tyrimų agentūra „Synthesis“.
VMS nuotraukos.
