6000 atlikėjų, 9 valandos nepertraukiamo veiksmo ir 15 hektarų apimanti renginio teritorija – tokiais skaičiaus rytoj, liepos 2 d., pasitiks Dainų šventės Folkloro diena. Įsitraukti į ilgiausią šimtmetį mininčios tradicijos renginį, jau liepos 2 d. kvies kolektyvai iš visos Lietuvos, visuomenei pristatysiantys seniausius ir įdomiausius šalies amatus, šokius bei dainas.
Folkloro dienos žemėlapis šiemet keliauti kvies per skirtingas Vilniaus erdves: Bernardinų sodą, Pilių teritoriją, Katedros aikštę, taip pat įvairias vietas Gedimino prospekte, Pilies gatvėje ar K. Sirvydo skvere. Vilniaus Senamiestyje išsibarsčiusiose scenose susitiks Folkloro dienos dalyviai – geriausi folkloro dainininkai, muzikantai, pasakotojai, tautodailės, tradicinių amatų meistrai, kiti etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tradicijų puoselėtojai.
Anot Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovės Vidos Šatkauskienės, ši diena išsiskiria tradicija praeivius ir šventės lankytojus įtraukti į bendrą vyksmą – drauge dainuoti, vaidinti, gaminti maistą, šokti, žaisti, išbandyti amatus, dalyvauti tam tikrose apeigose ir taip pažinti Lietuvos regionus – Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.
„Į šventę ateina tiek žiūrovai jau pažįstantys folkloro tradicijas, tiek tie, kurie įvairias veiklas, šokius, išbando pirmą kartą. Džiaugiamės, kad lankytojai noriai prisijungia, kartu su dalyviais išgyvena stiprų bendrumo jausmą, tampa viską apjungiančios šventės dalimi“, – pasakoja V. Šatkauskienė
Šiemet Folkloro diena pasitinka rašytojo, visuomenės veikėjo Kazio Sajos apsakyme nuskambėjusia formule „Rasi rasoj rasi“. Šūkis kviečia atsigręžti į senąją pasaulėžiūrą ir iš naujo permąstyti esamą santykį su pasauliu.
„Kiekvienos šventės metu pasirenkame idėją, simbolį, aplink kurį sukasi visa programa ir kolektyvų pasirodymai. Taip Folkloro diena tampa bendru dalyvaujančiųjų kūriniu, kuriame svarbus kiekvieno dalyvio indėlis. Šių metų pavadinimas atspindi tradicinėje kultūroje vyravusį požiūrį į mūsų pasaulį – kad jis yra brangintinas, nuostabus, stebuklingas ir šventas, pripildytas sakraliųjų aspektų. Prie tokio požiūrio, vykstančių grėsmingų procesų akivaizdoje, norėtųsi sugrįžti ir šiandien“, – teigia V. Šatkauskienė.
Folkloro dieną vainikuos šventinis „Rasi rasoj rasi“ koncertas Katedros aikštėje, kur kolektyvai pristatys bendrą pasirodymą.
Į Folkloro dieną – net iš Australijos
Kaip ir kasmet į Folkloro dieną suvažiuos kolektyvai iš įvairių šalies vietų bei regionų, taip pat programoje dalyvaus 15 kolektyvų iš užsienio. Pastarieji šiais metais atvyksta ne tik iš Europos ar JAV, bet ir iš Australijos. Įdomu tai, kad į Folkloro dieną įsilies ir Tarptautinis folkloro festivalis „Baltica 2024“.
Tarp šių metų dalyvių – ne tik vaikų ar suaugusiųjų kolektyvai, bet ir šeimos ansambliai, kolektyvai, į kuriuos įsitraukia visa mokykla ir mokinių tėvai, taip pat ansambliai, kurių nariai patys pasigamina tautinius kostiumus. Šiemet folkloro kolektyvų peržiūrose pirmą kartą buvo muzikantų, grojančių lietuviškomis armonikomis, o neretame folkloro kolektyve galima rasti muzikantų multiinstrumentalistų, gebančių groti įvairiais tradiciniais pučiamaisiais, dumpliniais, styginiais instrumentais.
Autentiška kanklių muzika suskambės Šv. Jonų bažnyčioje
Neatskiriama lietuviško folkloro tradicija – kanklių muzika, skambėjusi ir prieš šimtą metų pirmą kartą Kaune vykusioje Dainų šventėje. Rytoj vakare „Skambėkite kanklės“ klausytojų lauks Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje, kur susiburs daugiau nei 400 šalies kanklininkų. Programą sudarys net 90% specialiai šiam pasirodymui sukurtų kūrinių, o kanklės skambės ir netradiciniais būdais, pavyzdžiui, pritariant elektroninei muzikai.
„Skambėkite kanklės“ programos meno vadovė Regina Marozienė pasakoja, kad kanklės ‒ archainis instrumentas, kuris ilgus šimtmečius buvo naudojamas individualiam skambinimui. Pirmasis viešas lietuviškų dainų ir kanklių muzikos koncertas įvyko 1916 m. Kauno teatre, kanklių ansamblio muzika skambėjo ir 1924 m. rugpjūčio 24 d. vykusioje pirmojoje Lietuvos dainų šventėje. Tąsyk kanklininkai skambino Vytauto Didžiojo bažnyčioje Kaune, kunigo Juozo Tumo–Vaižganto laikytų šv. Mišių metu.
„XX a. II–oje pusėje ir ypatingai amžiaus pabaigoje išaugęs profesinis kankliavimo lygis, aktyvi kanklininkų koncertinė veikla, kankliuojančio jaunimo gausa ir entuziazmas suformavo prielaidą Dainų šventėje atsirasti savarankiškam kanklių muzikos koncertui. 1998 m. kanklininkės profesorės Linos Naikelienės iniciatyva į Lietuvos dainų šventę įsiliejo kanklių muzikos koncertas „Skambėkite, kanklės“. Šis koncertas bendrai meninei idėjai suvienijo didžiulį būrį įvairaus išsilavinimo kanklininkų: kartu muzikuoja ištisos kanklininkų kartos – profesionalai pedagogai, besimokantis, bestudijuojantis jaunimas ir kanklininkai mėgėjai“, – pasakoja R. Marozienė.
Premjerų gausa kanklių koncerte
Šių metų koncertinių kanklių pasirodymo programą sudarys net 90 proc. specialiai šiam koncertui parašytų kūrinių. Tradicinio kankliavimo regioniškumą atskleis aukštaičių, žemaičių ir Klaipėdos krašto bei suvalkiečių tradicinėmis kanklėmis šių regionų repertuarą skambinančių ansamblių pasirodymai. Programos puošmena – seniausio Lietuvoje kanklių kolektyvo, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblio „Kanklės“, įkurto 1906 m, pasirodymas.
„Šis renginys yra išskirtinis tuo, jog pirmą kartą koncertą rengia pilna kūrybinė komanda, tai yra, ne tik meno vadovas, bet ir režisierius, šviesų dailininkas, vaizdo projekcijų kūrėjas. Šių metų koncertą režisuos dramaturgas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Aleksandr Špilevoj. Jam talkins šviesų dailininkas Vilius Vilutis, vaizdo projekcijų kūrėjas Dinas Marcinkevičius. Koncerto balsai – aktoriai Nomeda Bėčiūtė ir Mindaugas Ancevičius. Prasminga, jog iš ekranų prabils šiandien Lietuvoje kankles gaminantys meistrai, išgirsime ne tik jų rankomis pagamintų instrumentų skambesį, bet ir jų mintis apie kankles, jų prasmę bei šiandieninę reikšmę“, – teigia R. Marozienė .
Anot koncerto meno vadovės, kanklės, visuomet buvusios sakraliu įrankiu, skirtu reikšti žmogaus mintis, jausmus ir išgyvenimus, šiandien suskamba vis plačiau ir drąsiau, jų muzika įgauna naujas, netikėtas formas. To įrodymas nuskambės ir šiųmetiniame „Skambėkite, kanklės“ koncerte, kur bus galima išgirsti, kaip koncertinės kanklės skamba pritariant ambient stiliaus elektroninei muzikai ar gamtos garsų fone.
Regina Marozienė pastebi, kad kanklių menas Lietuvoje sulaukia susidomėjimo. „Šiandien turime platų kanklių rūšių diapazoną: nuo tradicinių iki koncertinių, nuo akustinių iki elektroakustinių ir net išimtinai elektrinių, nuo medinių iki akmeninių ir t.t. Kanklių meistrų Lietuvoje nėra daug, bet džiugu, jog atsiranda ir jaunų, panorusių perimti savo mokytojų patirtį. Aktyviai bei kūrybiškai kankliuoja ir jaunimas. Vyksta įvairios kanklių muzikos stovyklos, koncertai, festivaliai, koncertai. Kankliuojama kultūros centruose, muzikos, meno mokyklose, konservatorijose, menų gimnazijose ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tai teikia vilčių, jog kanklių menas neišnyks, net priešingai, jis turi labai gražią perspektyvą.“
Pilną Folkloro dienos programą galima rasti čia: https://dainusvente.lt/programa/folkloro-diena. Renginys nemokamas.
Kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ vyks liepos 2 d. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius). Renginys nemokamas.
