Birželio 1-ąją, šeštadienį, vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami praleisti sostinės centre, kur vyks jau antrasis Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“). Ta proga įvairiose miesto vietose bus galima pramogauti ir paragauti ne tik šaltibarščių, bet originalių rožinių patiekalų. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad populiariosios rožinės sriubos maistingumą lemia sveikatai palankūs jos ingredientai. „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė siūlo paeksperimentuoti: pasigaminti įvairių mėgstamiausios Lietuvoje šaltsriubės variacijų, o galbūt nustebinti draugus bei artimuosius šaltibarščių tortu.
Koks kefyras sveikatai palankiausias?
Šaltibarščiai įvairiuose Lietuvos regionuose gaminami šiek tiek skirtingai, tačiau visur jų pagrindui tradiciškai naudojamas kefyras arba rūgpienis. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kartais kefyras skiedžiamas pienu arba vandeniu, o kai kada dar pagardinamas ir grietine.
„Nors šaltibarščiams naudojamas ir šiek tiek riebesnis, vadinamasis šaltibarščių kefyras, sveikatai palankiausia naudoti jį liesesnį, arba vidutinio riebumo. Jei į šaltsriubę dar dedama grietinės, padidėja tiek kalorijų, tiek sočiųjų riebalų rūgščių kiekis, o tai nėra naudinga sveikatai. Klasikinis šaltibarščių variantas – tai 2,5 proc. riebumo kefyras, burokėliai, krapai, agurkai, truputis svogūno laiškų ir gabalėlis kiaušinio. Ne veltui šaltibarščiai laikomi vasaros patiekalu, nes mūsų protėvių dažniausiai būdavo valgomi su šviežiomis neluptomis bulvėmis.“
Pasak gydytojos dietologės, kefyro gamybai naudojamas kefyro grybas padidina šio produkto biologinę naudą lyginant su pienu, mat bakterijų veikla didina B grupės vitaminų sintezę: „Taigi, kefyras naudingas žmogaus sveikatai kaip pieno produktas: turtingas visaverčiais gyvūninės kilmės baltymais, lengvai įsisavinamomis mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, taip pat teikia naudą kaip fermentuotas gėrimas, pasižymintis probiotinėmis savybėmis.“
Daržovės, be kurių rožinė sriuba neįsivaizduojama
Retas, ypač karštymečiu, nemėgsta šios gaivios šaltsriubės, tačiau yra net tokių ištikimų šaltibarščių gerbėjų, kurie jais smaguriauja ir žiemą. Valgomi su bulvėmis jie neretai atstoja pietus ar vakarienę, be to, nepasunkina, o šviežių agurkų gaiva ir maloni marinuotų burokėlių rūgštelė – tikra palaima gomuriui.
Gydytoja dietologė pažymi, kad šaltibarščiams naudojami agurkai vasarą puikiai saugo nuo hidratacijos ir gaivina: „Dėl maistinės vertės ir mažo kaloringumo agurkai galėtų būti tiek vasaros salotų, šaltų sriubų, pagardų palydovai, tiek skanaujami kaip užkandis. Juose randama vitaminų K ir C, šiek tiek mineralų: magnio, kalio, mangano, o didelis kiekis juose esančio vandens saugo nuo skysčių netekimo – ypač tuos žmones, kurie neįpratę gurkšnoti vandens.“
Susilieję su baltu kefyru, ryškia rožine spalva šaltibarščius nudažo būtent burokėliai. Dr. E. Gavelienė pažymi, kad burokėliuose gausu sveikatai palankių medžiagų: „Manganas svarbus smegenų veiklai, kaulų būklei ir medžiagų apykaitai, kalis padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą, yra naudingas raumenų veiklai. O geležis bei magnis svarbūs deguonies pernešimui kraujyje, bendrai energijos gamybai, raumenų bei nervų veiklai ir tolygiam širdies ritmui palaikyti. Burokėliuose gausu vandenyje tirpių skaidulų, reikalingų tinkamai žarnyno veiklai palaikyti. Dar ši daržovė yra puikus folatų šaltinis.“
Šaltibarščiai – nors ir kasdien
Dauguma tautų turi savo tradicines šaltsriubes, kurios puikiai gaivina, kai karšta, ne išimtis – lietuviški šaltibarščiai. Pasak gydytojos dietologės, maisto pateikimas, jo spalvos turi įtakos tiek apetitui, tiek nuotaikai, tad mūsų nuotaikingieji šaltibarščiai populiarėja ne tik tarp lietuvių.
Ji pažymi, kad šaltibarščiai – pakankamai subalansuotas patiekalas, kuriame yra ir baltymų, ir riebalų, taip pat saikingas gerųjų angliavandenių kiekis: „Tradicinė sriubos dubenėlio porcija – 250 ml. Jei kefyras ne itin riebus, nededama grietinės ir valgoma su virtomis, o ne gruzdintomis bulvėmis, jos kaloringumas neturėtų viršyti 350 kcal. Šaltibarščiais galima mėgautis nors ir kasdien, bet vis dėlto geriau pagalvoti apie maisto įvairovę.“
Vasarą – kefyro pardavimų pikas
„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė pastebi, kad vasaros periodu iškyla kefyro pardavimo pikas, kurį lietuviškos šaltsriubės gamybai pirkėjai renkasi dažniau nei rūgpienį: „Kefyro pardavimai taip pat svyruoja nuo to, kokie orai vyrauja vasarą. Vis dėlto, matyti tendencija, kad gegužės ir birželio mėnesiais šio pieno produkto nuperkama daugiausiai. Panaši tendencija ir su marinuotais burokėliais bei trumpavaisiais agurkais – jų pardavimai taip pat išauga šiltuoju metų laiku, gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Populiarėja ir iš anksto sutarkuoti virti bei marinuoti burokėliai, kad nebereikėtų to daryti namuose.“
Pasak ekspertės, pirkėjų mėgstamiausi – marinuoti burokėliai su obuolių actu, suteikiantys rožinei sriubai reikiamo rūgštumo. Vis dėlto, kiekvienas pirkėjas gali prekių pasiūloje atrasti šaltibarščių ingredientų, kurie atitiks individualius skonio poreikius. „O pigiau pasigaminti lietuviškos tradicinės šaltsriubės pavyks atkreipus dėmesį į „Rimi“ bei „Rimi Smart“ privačios etiketės produktus, pasižyminčius puikia kokybe už labai patrauklią kainą“, – rekomenduoja ekspertė.
Štai, ką reikėtų žinoti apie rūgpienio ir kefyro skirtumus
E. Krasauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad nereikėtų tapatinti kefyro ir rūgpienio: nors abu šiuos pigius produktus galima naudoti šaltibarščių pagrindui, bendras šaltsriubės skonis ir konsistencija gali skirtis.
„Rūgpienis ir kefyras yra du skirtingi fermentuoti pieno produktai, kurie skiriasi tiek savo gamybos procesu, tiek mikroorganizmų rūšimis, dalyvaujančiomis fermentacijos procese. Pavyzdžiui, rūgpienis gaunamas fermentuojant pieną pieno rūgšties bakterijomis: šių bakterijų veikla sukelia pieno rūgšties susidarymą, kas sumažina pH ir sukelia pieno krešėjimą. Taip pat rūgpienis paprastai yra gana tirštas, kreminės konsistencijos produktas, jis turi švelnų, rūgštų skonį, kuris nėra labai stiprus“, – sako ekspertė.
Kita vertus, kefyras gaminamas naudojant kefyro grūdus, kurie yra simbiotinė kultūra, sudaryta iš pieno rūgšties bakterijų ir mielių. Jis, pasak O. Suchočevos, įprastai yra skystesnis nei rūgpienis ir gali turėti šiek tiek putojančią tekstūrą dėl mielių fermentacijos metu išsiskiriančių dujų. „Be to, šis pieno produktas turi stipresnį, rūgštesnį skonį nei rūgpienis, kartais net šiek tiek gazuotas dėl mielių veiklos“, – apie rūgpienio ir kefyro skirtumus pasakoja prekybos tinklo atstovė.
Bulvės – nemažiau svarbus šaltibarščių priedas
E. Krasauskienė sako, kad patiekiant bulves šalia šaltibarščių, geriausiai tinka ne tik pigesnės, ber ir tos jų rūšys, kurios gerai išlaiko savo formą po virimo, yra švelnaus skonio ir turi malonią tekstūrą, tad rekomenduotina rinktis šviežio derliaus bulves.
„Ruošiant bulves prie šaltibarščių, jas geriausia virti su odele, kad daržovė išlaikytų daugiau skonio ir maistinių medžiagų. Po virimo bulves galima lengvai pabarstyti druska, sviestu arba krapais, kad jos dar labiau derėtų su šaltibarščiais. O norint išvengti pernelyg minkštų bulvių, svarbu jų nepervirti. Šios daržovės turėtų būti verdamos ne iki visiško suminkštėjimo“, – teigia ekspertė.
Vilniaus šaltibarščių festivalio proga prekybos tinklas „Rimi“ kviečia pasigaminti originalų ir pigesnį nei tradiciniai rožinį tortą – nustebinsite net visko ragavusius.
Šaltibarščių tortas
RECEPTAS
Patiekalui reikės:
- kefyro;
- marinuotų burokėlių,
- tarkuotų agurkų;
- virtų kiaušinių;
- svogūnų laiškų;
- krapų;
- druskos;
- želatinos.
Gaminimo eiga:
- Pasiruoškite įprastus šaltibarščius.
- Išbrinkinkite želatiną (geriau jos dėti dvigubai daugiau nei parašyta ant pakelio), paskui ją pašildykite vandens vonelėje. Atvėsinkite, kad būtų vos šilta. Supilkite į formą ir patalpinkite į šaldytuvą kol sustings. Skanaukite su šviežiomis bulvėmis.
Skanaus!
