Vilniuje netrukus prasidės naujo pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos – Alberto tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves. Pasigirsta svarstymų, ar tikrai toks tiltas reikalingas, tačiau architektai ir urbanistai pagrindžia, kad tokių miestą sklandžiai sujungiančių jungčių vilniečiams reikėjo jau seniai.
Nuo 2003 m., kai buvo pastatytas Mindaugo tiltas, Vilniuje neatsirado nė vieno naujo tilto per Nerį. Transporto srautai intensyvėja, gyventojų įpročiai keičiasi – todėl jungtys, skirtos ne tik automobiliams, bet ir pėstiesiems, dviratininkams tampa būtinybe.
„Šiuo metu rengiama ilgalaikė Neries upės urbanistinė vizija, kurioje kartu su bendruomenių atstovais esame išsigryninę pagrindines trūkstamas papildomas jungtis. Alberto tiltas yra žingsnis link Vilniaus kaip žaliųjų jungčių miesto, kur upė turi būti ne barjeras, o aktyvi ir integruota miesto žalioji arterija, patraukli gyventojams. Naujas tiltas padės toliau plėtotis tiek Neries krantinėms, tiek Gedimino pr. – susikurs nauji pėsčiųjų srautai, vystysis komercinės veiklos“, – sako Vilniaus vyr. architektė Laura Kairienė.
Atskiri tiltai būtini dėl saugumo ir patogumo. Automobiliams skirti tiltai yra triukšmingi, taršūs ir nepatogūs lėtesniems eismo dalyviams, o specialiai pėstiesiems ir dviratininkams suprojektuotuose tiltuose užtikrinami saugūs nuolydžiai, platesni šaligatviai, patogūs privažiavimai. Tiltas turės ir simbolinę reikšmę – taps atpažįstamu šiuolaikinio Vilniaus simboliu, patrauklia erdve pasivaikščiojimui ar poilsiui.
Darnių jungčių poreikis – milžiniškas
Architektas Donatas Baltrušaitis pabrėžia, kad patogus judėjimas pėsčiomis ir dviračiais yra miesto gyvybingumo sąlyga.
„Nenutrūkstamas, darnus pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas veikia kaip miesto kraujotakos sistema – kuo daugiau sklandžių jungčių, tuo miestas yra gyvybingesnis, sveikesnis ir patogesnis gyventi. Tokia infrastruktūra skatina žmones rinktis aktyvų laisvalaikį ir ekologišką transportą. Be to, esant dideliems automobilių kamščiams, kurie paralyžiuoja miesto arterijas, Alberto tiltas suteiktų papildomą alternatyvą laisvam judėjimui. Tai yra investicija ne tik į infrastruktūrą, bet ir į vilniečių gyvenimo kokybę”, – kalba D. Baltrušaitis.
Šiuo metu pėstiesiems ir dviratininkams patogiai pritaikyti tėra du – Baltasis ir Vingio tiltai. Žvėryno, Geležinio Vilko, Liubarto ar Žirmūnų tiltai tarnauja automobiliams, o mikrojudumo priemonėms jie nepatogūs.
Savivaldybė sistemiškai sprendžia įsisenėjusią miesto tiltų problematiką – kapitaliai remontuoja automobilių tiltus ir planuoja kelis naujus pėsčiųjų ir dviračių tiltus. Taip pat pritaikomi esami tiltai – atlikus Liubarto tilto remonto darbus bus atvertas takas pėsčiųjų ir dviračių eismu.
Tiltai žmonėms, ne tik automobiliams
Urbanistai ir architektai pabrėžia, kad darnios jungtys keičia ne tik susisiekimo galimybes, bet ir patį miesto identitetą. Kaip sako architektas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Gintaras Balčytis, mieste visi tiltai yra reikalingi, bet pėsčiųjų – ypač:
„Dabar miestuose prioritetas atiduodamas transportui, bet mes užmirštame tikrąjį tikslą, kodėl miestai kuriami – ne dėl automobilių, bet dėl žmonių, jų gerovės. Šiandien visi modernūs miestai bando savo infrastruktūrą pertvarkyti taip, kad miestai labiau tiktų žmogui nei automobiliui. Tokie gerieji pavyzdžiai kaip Kopenhaga ir Amsterdamas rodo, kaip galima vystyti judėjimą dviračiais, skatinant gyventojų sveikatingumą ir tuo pačiu formuojant darnaus miesto įvaizdį”, – teigia G. Balčytis.
Jungtis su vakariniais sostinės rajonais
Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, Alberto tiltas numatytas kaip pėsčiųjų ir dviratininkų jungtis, jungianti vakarinius sostinės rajonus – Žvėryną, Karoliniškes, Viršuliškes, Justiniškes, Pilaitę – su Senamiesčiu. Tiltas sujungs dviračių taką, besidriekiantį Neries kairiajame kranten nuo Vingio parko iki pat Antakalnio (A. Goštauto g., Žygimantų g., P. Vileišio g.), bei Gedimino prospektą su pagrindinėmis dviračių jungtimis Žvėryno pusėje: Saltoniškių g., Narbuto g., bei dviračių taku Laisvės prospekte.
Šiuo metu pėsčiųjų naudojami Geležinio Vilko ir Žvėryno tiltai nėra patogūs. Geležinio Vilko tilto pėsčiųjų takas vos 1,2 m pločio, be to, čia pėsčiuosius lydi intensyvus automobilių eismas (apie 7 350 transp. pr./piko val.), sukeliantis triukšmą ir oro taršą. Žvėryno tiltas kiek erdvesnis, tačiau reali laisva erdvė pėstiesiems tesiekia 0,5–1 m, kai normatyvas turėtų būti bent 1,5 m. Dar prastesnė situacija – mikrojudumo priemonių naudotojams. Dviratininkams, paspirtukams ar kitiems mikrojudumo dalyviams reikalinga bent 2,5 m pločio juosta dvikrypčiam eismui, o esami tiltai tokios erdvės nesuteikia.
Rengiant Vilniaus darnaus judumo planą, buvo prognozuojama, kad Alberto tiltas taps viena svarbiausių jungčių, siekiant tikslo, jog 7,5 proc. visų kelionių mieste vyktų mikromobilumo priemonėmis.
Tiltas į būsimą konferencijų centrą
Dar viena priežastis, kodėl Alberto tiltas yra ypač svarbus šioje miesto dalyje, – planuojamas tarptautinis konferencijų centras prie Seimo.
Savivaldybė kartu su verslo bendruomene sutaria, kad ši vieta yra tinkamiausia tokio objekto plėtrai: čia galima statyti pakankamai didelį, modernų centrą, kuris pritrauktų tarptautinius renginius ir kasmet miestui generuotų ekonominę naudą. Kaip pabrėžia meras V. Benkunskas, Vilnius šiuo metu praranda dalį potencialių renginių, nes neturi didelio centro miesto širdyje, todėl projektas prie Seimo yra strateginis tiek miestui, tiek šaliai. Šiame kontekste Alberto tiltas taptų ne tik patogia jungtimi kasdieniams pėsčiųjų ir dviratininkų srautams, bet ir pagrindine ašimi, užtikrinančia darnų ir patogų susisiekimą su būsimuoju konferencijų centru.
Vizualizacijos „Inhus Engineering“.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
