Nepaisant nuolat vykstančių smurto artimoje aplinkoje prevencijos akcijų, nuolatinio žiniasklaidos dėmesio šiai temai, smurtas artimoje aplinkoje išlieka aktualia problema.
Remiantis Informacijos ir ryšių departamento duomenimis, Lietuvoje nuo šių metų pradžios iki rugsėjo mėnesio policijos įstaigos užregistravo 689 vaikus, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Palyginti su praėjusiais metais, nukentėjusių vaikų užregistruota 25 procentais daugiau.
Per šį laikotarpį policija užregistravo 6 858 asmenis, nukentėjusius nuo nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Didžioji jų dalis (5 927) nukentėjo dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.). Tai 80 procentų daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Beveik du trečdaliai įtariamųjų ar kaltinamųjų tokiose bylose buvo neblaivūs.
Teisiniai aspektai
Smurtas artimoje aplinkoje dėl jo sukeliamos žalos visuomenei yra laikomas visuomeninę reikšmę turinčia nusikalstama veika. Tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato smurto artimoje aplinkoje sąvokos, kaip atskiros nusikalstamų veikų rūšies, tačiau jame įtvirtintos ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl atskirų nusikalstamų veikų sąlygos, jei buvo nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymiai.
Atsižvelgiant į plačią smurto artimoje aplinkoje apibrėžtį, juo laikomos nusikalstamos veikos, kurios padaromos artimoje aplinkoje ir kuriomis sukeliama fizinė, materialinė ar neturtinė žala. Artima aplinka laikoma aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Skirdami bausmes už smurtą artimoje aplinkoje, teismai vadovaujasi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. Pagal baudžiamąjį įstatymą kartu su bausme gali būti skiriamos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, pagal kurią baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodymo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų išreikštas taip, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Darbas su smurtautojais
Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato bendruomenės pareigūnei Vaidai Bracher dažnai tenka bendrauti su smurtautojais ir smurto aukomis. Pasak jos, visuomenės nepakantumas smurtui didėja, auga reaguojančių ir pranešančių apie tai gyventojų skaičius, tačiau akivaizdu, kad vien policijos pastangomis šios problemos išspręsti negalima. Dauguma smurtaujančių asmenų nesikreipia į specialistus, nors yra gerai žinomi policijos pareigūnams dėl nuolatinių pranešimų apie viešosios rimties trikdymą, vaiko teisių pažeidimus, kitus administracinius nusižengimus. „Norint ilgalaikių patvarių rezultatų, būtina padėti rizikos šeimoms, suteikti kvalifikuotą specialistų pagalbą, padėti atsikratyti priklausomybių, pakeisti gyvenimo būdą,“ ‒ sako pareigūnė.
Didžioji dalis nuteistųjų už smurtą artimoje aplinkoje nusikaltimo metu būna apsvaigę nuo alkoholio, dažnai smurtautojas ir smurto auka alkoholį vartoja kartu. Tokiose šeimose smurtas būna didžiausias ir sukelia sunkiausias pasekmes. Nepilnamečių smurto bylose didžiausią smurtinių nusikaltimų dalį atlieka vaikai iš socialinės rizikos šeimų, taip pat iš tokių šeimų paimti, valstybės globojami paaugliai. Daugelis jų vartoja alkoholį, kitas psichiką veikiančias medžiagas, rūko.
Su smurtautojais ne vienerius metus dirbanti psichologė Eglė Mirončikienė pastebi, kad smurto artimoje aplinkoje problemos neįmanoma išspręsti vien draudimais ir bausmėmis ar viešųjų ryšių akcijomis. Tai neišsprendžia smurtautojo socialinių, psichologinių problemų, nepakeičia požiūrio į smurtą bei įprasto gyvenimo būdo. Didžiausias ir sunkiausias pasekmes sukeliantis smurtas yra ne dėl lyčių nelygybės ar stereotipinių lyčių vaidmenų, o alkoholį vartojančių, tinkamų bendravimo įgūdžių neturinčių, socialinės atskirties asmenų šeimose. Dažnai problemų turinčios šeimos nesulaukia pagalbos metų metais, degraduoja ir tik užsisukus teisinam aparatui ir patekus probacijos pareigūnų priežiūrai atsiranda galimybė suteikti reikiamą pagalbą.
Didelė problema, pasak psichologės, yra žema bendravimo kultūra, vaikų auklėjimo įgūdžių stoka, nesugebėjimas išklausyti, išgirsti ir suprasti kitų, nemokėjimas konstruktyviai spręsti iškilusias problemas, susitarti. Tokioms šeimoms galima padėti, bet tai nelengvas ir ilgas procesas. Informacinės ir viešųjų ryšių kampanijos negali atstoti profesionalių paslaugų, tačiau tiesioginiam darbui su smurtautojais skiriamos valstybės lėšos nestabilios ir nepakankamos. Pagalba smurto artimoje aplinkoje atvejais reikalinga tiek smurtautojams, tiek ir aukoms. Norint pasieki realių ir tvarių rezultatų smurto prevencijos srityje, būtina numatyti priemones socialinės rizikos šeimų, vaikų ir jaunimo, suaugusiųjų, taip pat nuteistųjų švietimui priklausomybių prevencijos, bendravimo įgūdžių tobulinimo, asmenybės ugdymo, tarpusavio pagarbos, tarpasmeninių santykių, konfliktų sprendimo klausimais.
Priklausomybių atsikračiusias šeimas buriančios asociacijos „Laisvas žmogus“ vadovė Tatjana Ščiurina daug metų bendradarbiauja su mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, įkalinimo įstaigomis. Visiems žinoma, kad alkoholis ir psichiką veikiančios medžiagos yra neatskiriami smurto ir sunkių nusikaltimų palydovai. Norint padėti visuomenės dugną pasiekusiems asmenims, vien gerų norų nepakanka. Valstybė turi skirti pakankamai lėšų nuteistųjų reabilitacijai, sveiko gyvenimo būdo, kūno kultūros, sporto skatinimui, nepilnamečių užimtumui. Deja, tiesiogiai su probleminėmis šeimomis ir nuteistaisiais dirbančios organizacijos negauna valstybės paramos, nors būtent šis darbas duoda didžiausius rezultatus.
Pagalba
VšĮ „Mūsų saulužė“ projektas „Rask jėgų save pakeisti“ sudaro galimybę smurtinio elgesio siekiantiems atsikratyti asmenims ir jų šeimos nariams gauti kompleksinę psichologinę, teisinę, bendrąją socialinę pagalbą, mediacijos paslaugas. Projekto dalyviai gauna individualias teisines, psichologines konsultacijas, dalyvauja elgesio keitimo, įgūdžių stiprinimo grupėse. Bendradarbiaujant su policija, probacijos tarnyba, asociacijomis, taip pat pasitelkiant savanorišką viešųjų bei verslo subjektų paramą, programos dalyviams suteikiama ir smurtinį elgesį įveikusios bendruomenės parama. Mobili specialistų pagalbos grupė teikia pagalbą vietoje, nukreipia į specializuotas programas, suteikia reikiamą informaciją.
Nuo šių metų pradžios šis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamas projektas padėjo dešimtims smurtauti linkusių asmenų ir jų šeimos narių suprasti savo ir kitų būsenas, išgyvenimus, interesus, valdyti emocijas, išreikšti jas socialiai priimtinu būdu, konstruktyviai spręsti konfliktus, motyvavo keisti savo elgesį, paskatino prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
„Mes turime padėti ir nuskriaustam, ir suklupusiam“, – sako smurtinio elgesio keitimo programos vadovė psichologė Eglė Mirončikienė, – „Kiekvienas atsakingas už savo veiksmus ir tik jis pats gali rasti jėgų pasikeisti, tačiau be mūsų visų pagalbos ir paramos tai būtų žymiai sunkiau, o gal net neįmanoma“.
Vilniaus apskr. VPK inf.
