Vasara dovanoja tikrą žalumynų lobyną, tad parduotuvėse verta nepraeiti pro gausias daržovių lentynas – dabar puiki proga mėgautis gardžiausiomis šviežio derliaus salotomis. Sveikatai palankios mitybos specialistė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė salotų pataria valgyti kasdien: tai ypač aukštos maistinės vertės produktas, gausus vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Salotų – kasdien
Sveikatai palankios mitybos specialistė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pastebi, kad salotos tradiciškai patiekiamos kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų, bet su įvairiais gardžiais priedais arba pikantišku padažu jos gali atstoti sočią vakarienę ar pietus. Pasak ekspertės, salotas vertėtų dažniau įtraukti į savo dienos racioną ir išbandyti kuo daugiau rūšių, kad skoniai nesikartotų, nenusibostų ir su jais visais susipažintume.
„Pagrindinės maistinės medžiagos įvairiose salotose skiriasi labai mažai, panašus ir skaidulų pobūdis. Skirtumai susiję su salotų atspalviais, kuriuos suteikia biologiškai aktyvios ir žmogui naudingos medžiagos, dažniausiai polifenoliai. Pastarųjų pagrindinė nauda – galingi antioksidantai. Taigi, drąsiai verta salotas rinktis pagal skonį, išbandyti kuo įvairesnes. Jei vieną dieną naudojote romanines salotas, kitą pabandykite patiekalą pagardinti gražgarstėmis ar traškiomis gūžinėmis „Iceberg“ salotomis“, – pataria dr. E. Gavelienė.
Pasak gydytojos dietologės, salotos yra vienas iš maisto produktų, kuriuos reikia vartoti kuo dažniau tiek dėl jose esančių mineralinių medžiagų, tiek dėl mažesnio kaloringumo. „Sveikatai palankios mitybos piramidėje jos priskiriamos prie tamsiai žalios spalvos daržovių, kurios vertinamos dar ir kaip didelį tūrį, bet mažą kaloringumą turintis maisto produktas“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Gydytoja dietologė primena, kad visos žalios spalvos lapinės daržovės ir salotos turi folatų, salotose gausu B grupės ir yra šiek tiek kitų vitaminų, taip pat pačių įvairiausių mineralinių medžiagų.
Vien sveikatai palankūs ingredientai
Dr. E. Gavelienė pastebi, kad salotas, keičiant jų sudėtį, galima paruošti vien iš sveikatai palankių ingredientų, be to, pakoreguoti pagal kiekvieno skonį arba poreikius. Pavyzdžiui, jei vaikams nepatinka aštresnis ožkos sūris, jiems salotas pagardinkite švelnesne mocarela, jei dėl alergijos negalite valgyti riešutų – pakeiskite moliūgo ar skrudintomis kanapių sėklomis.
„Salotas pagardinę sūriu, į racioną įtrauksite aukštos kokybės baltymų, kurie itin svarbūs raumenų vystymuisi, audinių atstatymui ir bendrai ląstelių funkcijai. Kalbant apie ožkos sūrį, jis pasižymi daugeliu sveikatai vertingų savybių: yra gausus svarbiausių vitaminų, įskaitant B2 (riboflaviną), kuris palaiko energijos apykaitą, ir B12 (kobalaminą), gyvybiškai svarbų nervų veiklai ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. „Ožkos sūryje esantys mineralai, pavyzdžiui, kalcis ir fosforas, taip pat prisideda prie kaulų sveikatos“, – teigia dr. E. Gavelienė.
Nors ožkos sūris teikia daug vertingų maistinių medžiagų, pasak gydytojos dietologės, vis tiek svarbu atsižvelgti į jo kaloringumą ir riebalų kiekį, be to, reikėtų įvertinti ir etiketėje nurodytą sudedamųjų dalių sąrašą.
„Sūris yra kaloringas produktas, todėl jį reikia vartoti saikingai. Taip pat renkantis sūrį parduotuvėje verta perskaityti etiketę ir įvertinti, iš ko jis pagamintas. Kuo daugiau papildomų ingredientų pamatysite, tuo labiau bus nutolstama nuo tikrosios šio produkto naudos“, – pažymi dr. E. Gavelienė.
Pavasarį išauga salotų paklausa
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad šviežių salotų parduotuvėse galima įsigyti ištisus metus, bet būtent pavasarį gerokai išauga jų paklausa.
„Atšilus orams valgyti norisi lengviau, tad stengiamės aprūpinti pirkėjus kuo didesne salotų įvairove. Įsigiję keleto rūšių salotų, keisdami priedus ir padažus, galite pasigaminti įvairiausių pigesnių, bet vis skirtingo skonių patiekalų. Kadangi ingredientai naudojami nedideliais kiekiais ir daugelį jų įsigyjame ilgesniam laikui, pavyzdžiui, ypač tyrą alyvuogių aliejų, balzamiko actą, sėklas, riešutus, pagaminti tokią vakarienę galėsite itin pigiai, iš to, ką randate šaldytuve ir spintelėse“, – sako O. Suchočeva.
Įsigytas salotas patariama laikyti vėsiai, taip jos ilgiau išsilaikys traškios ir nesuglebusios. „Jei nusipirkote salotų su šaknimis ir žeme, į šaldytuvą dėkite jas nuskynę. Dažnai salotų „Iceberg“ išoriniai lapai būna kiek aptrinti, bet jų neišmeskite – nuimkite ir atidėkite. Paskui atsilaužkite reikiamą kiekį lapų, o visą gūžę įvyniokite į tuos išorinius lapus – taip salotos ilgiau išliks šviežios. Šias salotas pjaustykite tik prieš pat vartojimą, nes jos oksiduojasi ir paruduoja“, – pataria ekspertė.
O. Suchočeva pažymi, kad visos Lietuvoje užaugintos salotos vazonėliuose parduodamos žemėje, tad jas galima sunaudoti tvariai. Ant jų pakuotės pažymima, kad salotose nėra jokių priedų šviežumui palaikyti, tad nuskynus lapus tokių salotų šaknis galima pasisodinti į vazonėlį ir užsiauginti savo salotų namuose, taip dar labiau sutaupant.
Dubuo žaliųjų salotų su sūriu ir riešutais atsieis pigiau, o gardūs pietūs ar lengva vakarienė – garantuota.
RECEPTAS
Žaliosios salotos su ožkos sūriu, riešutais ir spanguolėmis
Garstyčių ir balzamiko acto padažui reikės:
- 3/4 mažo puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus;
- 1/4 puodelio balzamiko acto;
- 2 šaukštų švelnių garstyčių;
- 1 išspaustos česnako skiltelės;
- druskos ir pipirų pagal skonį.
Salotoms reikės:
- 500 g žaliųjų salotų;
- 1 plonomis juostelėmis pjaustytos raudonosios paprikos;
- 300 g ožkos sūrio (arba pakeiskite feta, mocarela, kitu mėgstamu sūriu);
- 1/4 puodelio džiovintų spanguolių;
- 100 g skrudintų pekano arba graikinių riešutų.
Gaminimo eiga:
- Gerai suplakite visus padažui skirtus ingredientus.
- Į didelį dubenį sudėkite pjaustytas žaliąsias salotas, plonomis juostelėmis pjaustytą papriką, džiovintas spanguoles, skaldytus riešutus, gerai išmaišykite su padažu.
- Dėkite salotas į lėkštes ir kiekvieną porciją pagardinkite norimu sūriu. Galite tiekti su skrudinta čiabata ar kita mėgstama duonele.
Skanaus!
