Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos kriminalinės policijos biuras pranešė apie atliekamą tarptautinį tyrimą dėl sukčiavimo pakuočių tvarkymo sektoriuje. Tuomet kratos buvo atliktos Pakuočių tvarkymo organizacijoje (PTO), įtarimai pareikšti bendrovei „EKO pagalba“, kuri sukčiavo tvarkydama stiklo pakuočių atliekas. Vilniaus aplinkosaugininkai tikrino pastarąją bendrovę prieš beveik dvejus metus ir patikrinimų metu nustatė grubių atliekų tvarkymo pažeidimų, tačiau nesiėmė priemonių sukčiavimui sustabdyti.
Nusikalstamos veikos vyko visoje pakuočių tvarkymo grandinėje – nuo jų surinkimo, perdirbimo iki išgabenimo į kitas užsienio šalis.
Įtariama, kad buvo sukurta schema, kaip klastoti atliekų surinkimą, pardavimą, perdirbimą ir išvežimą patvirtinančius dokumentus. Į schemą įtraukti ir dviejų Lenkijoje veikiančių bendrovių savininkai.
Dokumentuose nurodoma, kad buvo išvežamos, perdirbamos stiklo pakuotės, tačiau iš tiesų nieko nebuvo daroma.
Įdomu tai, kad dar 2016 m. liepą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) atliko planinį bendrovės „EKO pagalba“ patikrinimą ir nustatė, kad bendrovė netinkamai tvarkė stiklo pakuotės atliekas ir teršė aplinką. Buvo aptikta grubių aplinkosauginių pažeidimų: klaidingai vedama atliekų tvarkymo apskaita, veikla vykdoma pažeidžiant aplinkosauginio leidimo sąlygas. Taip pat įmonė paskleidė stiklo atliekas teritorijoje, kitaip tariant, jas tiesiog užkasė.
Vilniaus RAAD turėjo apie pažeidimus informuoti Aplinkos apsaugos agentūrą, o ši – imtis priemonių dėl „EKO pagalbos“ išbraukimo iš specialaus atliekų tvarkytojų sąrašo, kuris suteikia teisę atliekų tvarkytojui gauti finansavimą už pakuočių atliekų tvarkymą. Vilniaus RAAD taip pat turėjo už pažeidimus taikyti bendrovei sankcijas – paskirti baudas, stabdyti veiklą. Tačiau tąkart Vilniaus RAAD kontroliuojamoje teritorijoje veiklą vykdžiusi įmonė gavo tik minimalią baudą ir veiklą tęsė toliau.
Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Kazlauskienė teigė, kad agentūra nėra gavusi informacijos apie galimai neteisėtą „EKO pagalbos“ vykdomą veiklą. Tai reiškia, kad Vilniaus RAAD nuslėpus nuo agentūros minėtą informaciją, „EKO pagalba“ ir toliau galėjo vykdyti neteisėtą veiklą bei gauti finansavimą už pakuočių tvarkymą.
Apie 2017 m. atlikto neplaninio patikrinimo rezultatus visuomenė nebuvo informuota.
Pats Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas teigė, kad šiuo metu atostogauja ir negali komentuoti. Į Alfa.lt klausimus atsakė jo pavaduotoja Brigita Stankevičiūtė.
Ji patvirtino, kad departamento pareigūnai dar 2016 m. atlikę „Eko pagalbos“ patikrinimą nustatė, jog įmonė vykdo veiklą nesilaikydama taršos leidime nustatytų sąlygų. „Už taršos leidimo sąlygų nesilaikymą įmonės atsakingam asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, skirta 579 eurų bauda. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. pradėtas „Eko pagalbos“ patikrinimas nėra baigtas, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonės veikloje trūkumų nerasta. Priešingai – patikrinimas buvo sustabdytas, nes buvo nustatyta aplinkybių dėl galimų nusikalstamų veikų“, – teigė B. Stankevičiūtė.
Ar buvo dengiamas sukčiavimas?
Alfa.lt pasiekė Vilniaus RAAD darbuotojo (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) liudijimas.
„Iš jo pusės jautėsi tam tikroms įmonėms pagalba, toleravimas, jis stengėsi, kad kai kuriuose patikrinimuose nedalyvautų kitų įstaigų atstovai. Departamente naudojamas skaldyk ir valdyk būdas, dažnai buvo naudojamasi kitų aukštų pareigūnų pavardėmis, norint pridengti savo interesus. Buvo pasakoma, kuriuos patikrinimus atlikti švelniau. Tarp tų įmonių buvo ir „Feralita“, ir „EKO pagalba“, – pasakojo vienas redakcijos šaltinių.
Pernai sausį Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ buvo gautas pranešimas dėl „EKO pagalbos“ netinkamai tvarkomų atliekų ir aplinkos teršimo. Aplinkosaugininkams pakartotinai buvo siunčiamas signalas, kad stiklo atliekas priimanti įmonė atliekų netvarko, o jas užkasa po žeme ir taip užteršia gruntą bei daro žalą gamtai. Tuomet Vilniaus RAAD atliko patikrinimą ir pažeidimų neužfiksavo, nors dar prieš pusę metų įmonės patikrinimo metu šio departamento pareigūnai nustatė visus šiuos pažeidimus.
Iš tvarkytojų sąrašo „EKO pagalba“ buvo išbraukta tik 2017 m. gruodį. Tuomet buvo išbraukta daug įmonių, kurios paprasčiausiai nepateikė reikalingų dokumentų. Sukčiavimą atliekų tvarkymo sektoriuje 2017 m. pabaigoje sustabdė tik Lietuvos kriminalinės policijos biuras.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas situaciją komentuoti atsisakė, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.
Tiriamas galimas aplinkosaugininkų piktnaudžiavimas
Visuomenėje garsiai nuskambėjusi „EKO pagalbos“ byla dar 2017 m. gegužę perduota Lietuvos kriminalinės policijos biurui. Įtariamieji kaltinami dėl dokumentų suklastojimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, didelio masto sukčiavimo. Byla perduota teismui.
Lietuvos kriminalinės policijos biure šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, tokių kaip sukčiavimas, piktnaudžiavimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Tiriami fiktyvūs sandoriai, kuriuose rodomas atliekų surinkimas, perdirbimas, pardavimas ir išvežimas į kitą ES šalį, dokumentų klastojimas, „dviguba“ buhalterinė apskaita.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad šiuo metu yra siekiama eliminuoti prielaidas korupcijai bei pasipelnymui.
„Šiais ikiteisminiais tyrimais teisėsaugos institucijos siekia, kad tiek gamintojai, tiek pati valstybė netaptų esamos sistemos bei nesąžiningų atliekų tvarkytojų aukomis. Pagrindinis tikslas – kad Lietuvos Respublikoje atliekų tvarkymo sistema veiktų skaidriai ir būtų eliminuotos prielaidos korupcijai bei pasipelnymui“, – teigė R. Matonis.
Šiuo metu policijos pareigūnai negali atskleisti daugiau duomenų apie tyrimą bei galimą piktnaudžiavimą, kadangi jų paviešinimas galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui.
STT: atliekų tvarkymo sritis – jautri korupcijai
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos Vilniaus ir kitų RAAD veikloje analizę, šių metų sausį paskelbė, kad atliekų tvarkymo sritis ne pirmus metus yra jautri korupcijos rizikos požiūriu ir departamentų veikloje yra daug veiksnių piktnaudžiavimui ar korupcijai.
Pasak STT, departamentų atliktų patikrinimų duomenys nesutampa su viešai skelbiamomis ataskaitomis, ir tai vertinama kaip korupcijos rizikos veiksnys. RAAD interneto svetainėse nėra viešinami duomenys apie tam tikrų ūkio subjektų patikrinimus, pateikiami duomenys ne apie visus nustatytus pažeidimus.
STT atkreipė dėmesį, kad Vilniaus RAAD nėra atskiro registro, skirto registruoti tik skundams dėl pareigūnų veiksmų, o Aplinkos ministerija nėra informuojama apie tiesiogiai šio RAAD gautus skundus dėl pareigūnų veiksmų. Todėl tokia praktika yra ydinga antikorupciniu požiūriu.
2016 m. sostinės RAAD atlikta 12 tarnybinių nusižengimų tyrimų, vieną kartą kreiptasi į teisėsaugą ir tik vienam tarnautojui už pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Šaltinis https://www.alfa.lt/straipsnis/50284474/pries-rezonansine-atlieku-tvarkymo-byla-vilniaus-raad-uzmerke-akis
