1944 m. balandžio 9 d. Gáidžių ir Gumbo kaimų gyventojams tapo lemtinga – naciai įvykdė kruviną išpuolį prieš taikius gyventojus. Baudžiamojo nacių dalinio tikslas – įbauginti vietos gyventojus, o taip pat suvesti sąskaitas su partizanais, nepaisant to, kad jų čia nebuvo.
Gáidžių kaime gyveno trys Bronislavo, Romualdo ir Felikso Godlevskių šeimos, iš viso 15 asmenų. Gumbo kaime gyveno prieškario advokatas Božeranas iš Lydos. Tai buvo nedideli kaimai, išsidėstę Rūdninkų girioje.
1944 metų balandžio 8 d. į Kidarų kaimą atvyko šarvuotas traukinys su kareiviais iš Jašiūnų ir dviem tanketėmis. Balandžio 9 d. iš Gudeliuose stovėjusio traukinio prasidėjo miško apšaudymas. Budeliai patraukė gilyn į Rūdninkų girią. Apsupę advokato ūkį, jo kluone vokiečiai sušaudė apie 50 dvaro darbininkų ir karo pabėgėlių iš Baltarusijos, trobesius su nužudytųjų palaikais sudegino. Tądien nužudyti ir gretimo Gaidžių kaimo gyventojai, o balandžio 10-ąją – ir Kernavo kaimo gyventojai.
– Kasmet stengiamės prisiminti šiuos tragiškus įvykius, nes jie sudaro mūsų tautos skaudžios istorijos dalį. 2014 m. Lietuvos lenkų sąjungos ir Šalčininkų rajono pastangomis, bendradarbiaujant su Lenkijos partneriais, įrengti šie atminimo kryžiai. Malda lydėjo lenkų tautą sunkiausiomis istorijos akimirkomis. Šiandien taip pat pagerbdami žuvusius, vienykimės bendroje maldoje, – pasakė vicemeras Valdemar Sliževski.
Butrimonių ir Pabarės parapijų klebonas Juzef Aškelovič dėkojo susirinkusiems už atminimo puoselėjimą. Jis tai pavadino krikščioniško tikėjimo egzaminu, kai gyvųjų pareiga – atminti mirusius ir už juos melstis. Vietos gyventojų žūtį 1944 m. balandį jis pavadino didžiuliu pralaimėjimu žemiškame pasaulyje, tačiau labai aukštu laimėjimu danguje. Dvasininkas pakvietė susirinkusius visiems kartu sukalbėti maldą už žuvusiųjų sielas.
Minėjime dalyvavo Gerviškių seniūnijos seniūnas Pavel Kazarin, seniūnijos darbuotojai, netoliese esančio Skerdimų kaimo gyventojai, o taip pat Šalčininkų J. Sniadeckio ir Jašiūnų M. Balinskio gimnazijų harceriai. Visi kartu pagerbė žuvusius malda ir tylos minute, o prie kapinaičių kryžių uždegtos žvakės, padėtos gėlės.
– Mūsų šeima gyvenome čia netoli. Krikštatėvis pasakojo, kad kaimo padegimo metu jis buvo pas savo sužadėtinę kitoje upės pusėje. Jis bėgo namo ir iš pradžių girdėjo, kaip šaudė Gumbo kaime, Božerano ūkyje. Visus suvarė į pastatą, padegė jį, o vėliau pradėjo deginti čia. Ieškojo žmonių visame miške. Tarp jų buvo net moteris, pagimdžiusi vos prieš tris dienas. Visus suvarė į kluoną, sušaudė, apklojo kluoną šienu ir padegė. O krikštatėviui nebuvo kur dėtis, jis gulėjo pasislėpęs ir visa tai matė. Po to likusieji gyvi bandė atpažinti kūnus: pagal drabužių likučius, vestuvių žiedus, dantis. Jų pelenai palaidoti šiose kapinaitėse, – pasakoja kitoje Merkio upės pusėje gyvenanti Marija Daukševičienė.
Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.
