Prasidėjus pavasariui, pernykštės žolės deginimas kelia didelį rūpestį ugniagesiams gelbėtojams. Vien pernai Vilniuje ugniagesiai gelbėtojai 627 kartus vyko gesinti degančių atvirų plotų ir 460 kartų tramdė liepsnojančią žolę Vilniaus rajone. Todėl valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir aplinkosaugos pareigūnai, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių, reidų metu gyventojams primins, kad už nenupjautos žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė.
Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonių turtas, o kartais ir patys gyventojai. Tokių gaisrų metu apdegama ar netgi žūstama.
Be to, pernykštės žolės gaisrų metu pievose žūva vabzdžiai, driežai, ežiai, kiškiai ir kiti gyvūnai. Atvirų teritorijų gaisruose sudega paukščiai, jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Gaisruose supleška skruzdėlynai, retos augalų rūšys. Neretai ugnis persimeta ne tik į miškus, bet ir pastatus.
Deja, nedaugelis susimąsto, kad ugniagesiai gelbėtojai, gesindami padegtos žolės plotus, gali nesuspėti laiku atvykti į kitą gaisrą ar nelaimę, kur gresia pavojus žmogaus gyvybei ir turtui.
Kai arčiausiai esančios ugniagesių pajėgos būna išvykusios tramdyti degančios žolės, gaisro apimtą namą gesinti tenka ugniagesiams iš kitų, neretai gerokai nutolusių padalinių. Taip yra gaištamas brangus laikas, rizikuojama žmonių ir jų turto saugumu.
Ugniagesiai gelbėtojai yra pastebėję, jog atvirose teritorijose gaisrai dažniausiai kyla savaitgaliais, kai tvarkoma aplinka, nebūna lietaus ir kt. Ugniagesiams gelbėtojams, užgesinus vieną ugnies apimtą plotą, dažnai tenka skubėti į kitą. Kartais išskubėję ryte, į gaisrinę jie grįžta tik vakare.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai teigia, jog neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai. Todėl tėvai ir mokytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikai žinotų, kokį pavojų kelia pernykštės žolės gaisrai ir ugdytų jų saugos kultūrą, padėdami jiems suvokti, kad žolės deginimas – ydinga ir nenaudinga veikla.
Ugniagesiai prašo, kad pastebėjus deginamą žolę, būtina iškart apie tai pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Kad ugnis neišplistų, nepraeikite pro šalį. Įvertinę riziką, pasistenkite ugnį užgesinti patys, kol liepsna neapėmė didesnių plotų. Ją reikia užplakti medžių šakomis ar užtrypti kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu. Be to, ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ji neplistų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai įspėja, kad draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau nei 100 metrų nuo miško.
Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas. Todėl su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų. Augalinės kilmės atliekas, jei neprieštarauja savivaldybių patvirtintos švaros ir palaikymo taisyklės, galima deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau nei 30 metrų nuo pastatų. Verta žinoti, kad pats draugiškiausias aplinkai šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
O laužą kurti reikia tik tam paruoštose vietose. Prieš tai būtina įvertinti, ar tai saugu. Negalima jo kurti, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti, žarijas reikia užpilti vandeniu.
Beje, tėvai turėtų žinoti ir priminti vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą, jiems gresia piniginės baudos. Be to, Administracinių nusižengimų kodekse, pagal 286 straipsnį dėl aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimo už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
