Ketverius metus Lietuvoje veikianti gėrimų pakuočių užstato sistema suvienijo daugybę gyventojų, kurie siekia, kad aplinka būtų švaresnė, ir rūpinasi tvariais sprendimais – atliekų rūšiavimu ir perdirbimu. Per 2019 metus Lietuvoje buvo surinkta 611,6 mln. vienkartinių plastikinių, stiklinių bei metalinių gėrimų pakuočių, dalyvaujančių užstato sistemoje, rodo užstato sistemą prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenys.
Organizacijos duomenimis, pas perdirbėjus nukeliavo net 92 proc. visų į apyvartą išleistų pakuočių. Lyginant su 2018 metų rezultatais, praėjusiais metais surinktų pakuočių skaičius išaugo maždaug 30 milijonų. Pernai buvo surinkta 4,3 mln. daugiau stiklo butelių, 10 mln. daugiau PET pakuočių ir net 16 mln. daugiau metalinių pakuočių negu užpernai.
2019 metais buvo perdirbta daugiau kaip 24,5 tūkst. tonų pakuočių – 1500 tonų daugiau negu 2018 metais.
„Kasmet gerėjantys pakuočių surinkimo rezultatai rodo, kad per ketverius metus taromatai ir rankinio surinkimo punktai gyventojams tapo įprastu patogumu. Absoliuti dauguma žmonių labai aiškiai atskiria, kurios pakuotės turi keliauti į taros surinkimo vietas – sistema nuosekliai skatina rūšiavimą. O rūšiuojanti visuomenė gali mažinti poveikį aplinkai ir sąmoningai kurti tvarią ateitį“, – teigia USAD vadovas Gintaras Varnas. Anot jo, Lietuvos rodikliai per metus dar labiau priartėjo prie Skandinavijos šalių, kuriose užstato sistemos veikia jau ilgą laiką.
Nuo 2016 metų vasario veikianti užstato sistema iki 2019 metų pabaigos surinko net 2,15 milijardo gėrimų pakuočių. Iki užstato sistemos įvedimo, nemaža dalis pakuočių atsidurdavo mūsų aplinkoje – ypač PET buteliai, sudarantys apie 60 procentų visų vienkartinių gėrimų pakuočių.
G. Varnas atkreipia dėmesį, kad geri rezultatai pasiekiami tik bendromis pastangomis – užstato sistemos pažangą nuosekliai palaiko pagrindiniai finansuotojai – Lietuvos gėrimų gamintojai bei importuotojai. Taip pat labai svarbus ir pardavėjų įsitraukimas – Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose veikia beveik 3 tūkst. vietų, kur galima grąžinti tuščias pakuotes ir atgauti užstatą.
Šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja 6,5 tūkst. skirtingų gėrimų pakuočių. Viso sutartis su USAD dėl pakuočių tvarkymo yra pasirašiusios daugiau nei 400 gėrimus gaminančių, importuojančių bei pilstančių Lietuvos įmonių.
„Nuolat bendraujame su gyventojais ir partneriais, tobuliname užstato sistemą, siekdami išlaikyti tokius pat aukštus surinkimo rodiklius ir juos gerinti“, – konstatuoja G. Varnas.
G. Varnas akcentuoja, kad efektyviai veikianti užstato sistema apsaugo miškus, parkus ir paupius nuo panaudotų nealkoholinių ir lengvųjų alkoholinių gėrimų pakuočių, nes būtent tokie gėrimai yra dažniausiai vartojami gamtoje. „Aktyviai aplinkos tvarkymo talkose dalyvaujantys gyventojai ir poilsiautojai pastebi, kad per ketverius metus, kai veikia užstato sistema, gamta tapo švaresnė. Panaudotos pakuotės perdirbamos – paverčiamos nauja žaliava, iš kurios gaminamos naujos skardinės, PET ir stiklo buteliai“, – sako G. Varnas ir pabrėžia, jog gamyba iš antrinių žaliavų padeda sutaupyti daug energijos, sumažinti CO2 dujų emisiją, kuri yra viena iš klimato kaitos priežasčių. Todėl kiekvienas į taromatą Lietuvoje priduotas butelis padeda mažinti neigiamą žmogaus poveikį pasauliniu mastu.
USAD vadovas įsitikinęs, kad mažais žingsneliais ir kasdieniais įpročiais galima pasiekti didelių pokyčių. G. Varnas tikisi, kad 2020 metais bus surinkta ir perdirbta dar daugiau pakuočių negu pernai, o Lietuva galės toliau dalytis savo gerąja praktika su kitomis valstybėmis.
