Penkiasdešimt trečia diena (balandžio 17, sekmadienis). Šv. Velykos

Donbase Rusijos pajėgos trypčioja vietoje. Puolimą pradės kažkada. Tikriausiai „nuo pirmadienio“. Neaišku nuo kurio. Tuo tarpu Ukraina pasiruošusi rimtai pakovoti už Donbasą į jį dunda traukiniai su sunkiąja ukrainiečių technika, kariais ir reikalingais ištekliais – Ukrainos kariai aprūpinami nepalyginamai geriau, nei rusai ir separatistai. Nes vieni kovoja už savo valstybę, ir jiems padeda visa tauta, kiti – už režimo ambicijas, o režimui „patrankų mėsą“ gerai maitinti neaktualu, svarbiausia aprūpinti šaudmenimis ir kuru.

Jau beveik mėnesį laiko rusofašistai atsargoje kalba apie būtinybę naikinti ukrainiečių tiltus per Dinprą ir geležinkelius. Logiška, nes tai labai apsunkintų dalinių rytuose aprūpinimą. Kodėl rusai to iki dabar nepadarė? Galbūt ir bandė, bet kol kas apie tai girdėti neteko. Viena iš galimų priežasčių – aviacijos pajėgų ir raketų trūkumas. Su rusiškomis raketomis labai sunku tikėtis sunaikinti tiltą – vien dėl jų taiklumo. Be to, net ir pataikius, visiškai jį sunaikinti nepavyktų, o pažeidimus ukrainiečiai greitai atstatytų. Panašu, kad tiltai neblogai pridengti oro gynybos priemonėmis, todėl ir negirdime, kad juos atakuotų arba jų rajone veiktų rusų karo aviacija. Su geležinkeliais – dar sudėtingiau. Teko šiek tiek tyrinėti žalą, kurią geležinkeliams antrojo pasaulinio karo ir vėlesnių konfliktų metu padarė bombonešių aviacija. Pasirodė, kad juos ilgam išvesti iš rikiuotės labai sunku, o jų atakoms reikia labai daug pajėgų. Primityviai – reikia numesti daug bombų. O bombas mėtyti nėra kuo. Aviacijos, kurios užtektų bauginti Lietuvą, Ukrainoje nepakanka. Iš esmės jiems reikėtų 4-5 kartus daugiau lėktuvų, kurių nėra iš kur paimti. Arba reiktų veikti efektyviau, bet tam Rusijos Kosmoso ir aviacijos pajėgos nepasirengę. Žodis „kosmoso“ pavadinime išmanumo aviacijai nepridėjo. Gal net atvirkščiai.

Vakar Rusijos karinės pajėgos Mariupolio gynėjams iškėlė reikalavimą sudėti ginklus, ir šiandien, nuo 6:00 iki 13:00 val. pažadėjo „tylos režimą“. T.y., visi norintys turėjo galimybę pasiduoti į nelaisvę. Baltos vėliavos agresorius neišvydo, pranešama apie prasidėjusį apšaudymą ir puolimą. Vėl pasirodė strateginiai bombonešiai Tu-22M3, kurie dvi dienas nebaudžiami bombardavo miesto griuvėsius. Visgi panašu, kad iš šiandieninio puolimo buvo daugiau triukšmo, nei rezultato, ir Mariupolio gynėjai vis dar laikosi.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad vakar, neva Turkijos prezidento R.T. Erdogano prašymu, buvo išvaduoti turkų mečetėje Primorsko rajone laikomi civiliai įkaitai, NVS šalių piliečiai. Žuvo čia buvę 29 gynėjai, tarp kurių – ir savanoriai iš užsienio. Ši propagandinė istorija sugalvota iš karto taikantis į kelis taikinius – noras mesti dėmę Turkijai ir įvaryti pleištą tarp jos, Ukrainos ir Vakarų yra milžiniškas, tikėti tokiomis pasakomis neverta. Žmonės iš Mariupolio negali pasitraukti dėl Rusijos ir separatistų pajėgų keliamo pavojaus, o tokioje padėtyje jie atsidūrė tik agresoriaus dėka.

Rusai pasakoja, kokias senas, dar antro pasaulinio karo haubicas amerikiečiai siunčia į Ukrainą. Neva senos, šaudo kur papuolė, o siunčia todėl, kad joms tinka sovietiniai sviediniai. Šitiems „ekspertams“, dar ir turintiems karinius laipsnius, galiu paaiškinti – jokiam JAV naudotam ar naudojamam pabūklui sovietiniai sviediniai netinka. Todėl perduodami 18 haubicų, amerikiečiai perduoda ir 40 tūkst. sviedinių. Mažoka, bet pradžiai užteks – jomis naudotis dar teks apmokyti ukrainiečių artileristus, o 155 mm sviedinių prireikus pristatys iš kaimyninės Lenkijos.

Šią istoriją paminiu tam, kad suprastume, kaip rusams skaudu dėl tos Vakarų paramos. Priminsiu, kad po karo prieš Napoleoną, kurį laimėjo kartu su koalicija, Rusija nėra laimėjusi jokio karo prieš valstybes, didesnes už Suomiją. Išskyrus karą antrą pasaulinį, kuriame laimėjo tik veikdama koalicijoje su Vakarais, ir aprūpinama tos pačios Amerikos. Protingi žmonės turėtų suprasti, kokios Vakarų galimybės tiekti karinę pagalbą, ir koks skaičius karių, galinčių tais ginklais naudotis, yra Ukrainoje. Bet Rusijoje protingi arba sėdi, arba patyli, kad neprisėstų.

Rosgvardija ir Rusijos specialiosios tarnybos, padedamos separatistų, vis aktyviau ir nuodugniau vykdo filtraciją okupuotose teritorijose, ieškodami ATO kariavusių karių, savanorių ir Ukrainai lojalių piliečių. Tam vis dar trūksta pajėgų, bet laikas veikia agresoriaus naudai. Kalbama apie galimai prie Melitopolio veikiančius ukrainiečių partizanus, tačiau jokių konkrečių detalių nežinau. Labai tikėtina, kadangi miestas ir jo apylinkės atsidūrė užfrontėje, kovinių dalinių čia nėra, o užnugario ir represinių pajėgų nepakanka. Belieka palinkėti partizanams sėkmės.

Šiandien Šv. Velykos, susirinkome su šeimomis, bendraujam ir džiaugiamės. Penki milijonai ukrainiečių pasitraukė į Vakarus, miestai sugriauti, daugybė civilių žuvo, buvo sužeisti, patyrė siaubingą prievartą ir kiekvieną dieną gyvena strese ir nerime. Žūsta ir ukrainiečių kariai, nemažai jų kritusių matau rusofašistų platinamuose įrašuose. Todėl tiesiog nenusakomai pikta ne tik dėl Kremliaus režimo pradėto karo, bet ir dėl Rusijos visuomenės požiūrio. Po savaitės ir jie švęs stačiatikių Velykas ir elgsis taip, tarsi būtų geri ir padorūs žmonės.

Pikta ir dėl tų išpuolių, kuriuos prieš ukrainiečius vykdo rusai, gyvenantys Europoje. Jų nedaug, ir juos vykdo tik atskiri asmenys, bet tai labai erzina – tikiuosi, kad Ispanijos teisėsauga nebus gailestinga ir tinkamai nubaus tuos tris niekšus, sumušusius barmeną Ispanijoje. Taip pat tikiu, kad apie tokius atvejus neišgirsime Lietuvoje.

Visiems linkiu linksmų ir gražių Šv. Velykų!

Slava Ukraini!