Paukščių gripas, afrikinis kiaulių maras, snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligos Lietuvoje kelia vis didesnę grėsmę. Virusinės, greitai plintančios ligos sukelia didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir valstybei, tad norint išvengti jų plitimo, būtina laikytis visų saugos priemonių.
Žemės ūkio ministerija gyvulių savininkams, tinkamai besilaikantiems saugos priemonių, kompensuoja iki 100 proc. patirtų nuostolių. Nuostolių kompensavimo tvarka yra čia.
Gyvūnų užkrečiamosios ligos, kurioms pasireiškus, kompensuojami patirti nuostoliai:
- Galvijų maras;
- Avių ir ožkų maras;
- Kiaulių vezikulinė liga;
- Mėlynojo liežuvio liga;
- Tešeno liga;
- Avių arba ožkų raupai;
- Rifto slėnio karštinė;
- Žvynelinė liga;
- Afrikinė arklių liga;
- Vezikulinis stomatitas;
- Venesuelos arklių virusinis encefalomielitas;
- Hemoraginė elnių liga;
- Klasikinis kiaulių maras;
- Afrikinis kiaulių maras;
- Kontaginė galvijų pleuropneumonija;
- Paukščių gripas;
- Niukaslio liga;
- Snukio ir nagų liga.
Teisę į nuostolių kompensavimą turi:
- ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise;
- jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą;
- jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos;
- jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o VMVT pranešė Žemės ūkio ministerijai;
- kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį;
- kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.
Likviduojant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį, vykdant skubias priemones, iki 100 proc. atlyginami nuostoliai už:
- sunaikintus ūkinius gyvūnus (vidutine rinkos verte, buvusia prieš mėnesį prieš pasireiškiant užkrečiamajai ligai);
- sunaikintus gyvūninius produktus – mėsą, pieną, kiaušinius;
- sunaikintus pašarus, lesalus, pašarines žaliavas;
- atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją;
- ūkinių gyvūnų gaišinimą;
- nugaišusių ar nugaišintų ūkinių gyvūnų ar jų dalių transportavimą iki užkasimo (laidojimo) ar sunaikinimo vietos ir už nugaišintų ar nužudytų ūkinių gyvūnų sunaikinimą (užkasant arba sudeginant ne šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonėje);
- užkrėstų pašarų transportavimą iki sunaikinimo vietos ir sunaikinimą.
Nuostoliai apskaičiuojami vadovaujantis šia metodika. Skaičiuojant nuostolius minusuojamos iš draudimo įmonių gautos draudimo išmokos ir nepatirtos įprastos išlaidos.
Kur kreiptis?
Ūkinių gyvūnų savininkai dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienus metus nuo oficialaus VMVT patvirtinimo apie ligos židinio likvidavimą dienos, arba nuo prevencijos priemonių įvykdymo buferinėje zonoje dienos, arba nuo VMVT patvirtinimo, kad ūkinių gyvūnų savininkas įvykdė salmoneliozės valstybinės programos priemones, turėtų kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti šiame apraše nurodytus dokumentus.
Nuostoliai gali būti ir nekompensuojami, jeigu:
- ligą sukėlė tyčiniai ūkinių gyvūnų savininkų veiksmai, t. y., jei savininkai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie gyvūnų užkrečiamosios ligos sukėlimo ar išplitimo arba trukdė VMVT ar kitų kompetentingų institucijų ir tarnybų veiklai, vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir (ar) prevencijos priemones.
- ūkinio gyvūno savininkas nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienerius metus ūkinio gyvūno savininkas yra baustas administracine tvarka.
Kaip apsaugoti savo ūkius?
Paukščių gripo protrūkis gali turėti įtakos visam paukštininkystės verslui, todėl itin svarbu laikytis visų saugumo reikalavimų. Apie juos daugiau informacijos rasite čia.
Informacija apie snukio ir nagų ligą yra čia.
