Ministrų kabinetas posėdyje patvirtino taisykles, aiškiai numatančias tvarką, kaip pacientai turėtų kreiptis kompensacijos dėl jų sveikatai padarytos žalos. Tai – paskutinis žingsnis, leisiantis užtikrinti, kad „žalos be kaltės“ modelis veiktų visa apimtimi, o pacientai kompensaciją gautų greičiau ir paprasčiau.
Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotų naujovių, įgyvendinant vadinamąjį „žalos be kaltės“ modelį, tikimasi, daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo, mažės pacientų priešprieša su gydymo įstaigomis bei medikais, nes žala bus atlyginama neapkaltinant medikų dėl, pavyzdžiui, sisteminių klaidų.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, „žalos be kaltės“ modelio įteisinimo ilgai laukė tiek pacientai, tiek medikų bendruomenė, nes iki šiol veikusi sistema nebuvo efektyvi ir daugeliu atvejų pacientams padaryta žala likdavo neatlyginta.
„Iki šiol galiojusi sudėtinga tvarka iš pacientų, siekiančių, kad būtų atlyginta už sveikatai padarytą žalą, atimdavo daug brangaus laiko. Dėl tokio ilgo ir sudėtingo proceso jie tikrai ne visada ryždavosi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Komisija). Dabar pacientui nebereikės įrodinėti gydytojo kaltės dėl pacientui padarytos žalos, tai vienareikšmiškai palengvins paciento, kuris neretai nėra išsamiai susipažinęs su teisės aktais, situacijos sprendimą ir žalos atlyginimą. Džiaugiuosi, kad užteko politinės valios priimti šiuos sprendimus, leisiančius iš klaidų mokytis ir taip siekti naujos kokybės“, – sako ministras A. Veryga.
Vyriausybės nutarimu patvirtintoje tvarkoje numatyti žalos vertinimo ir jos dydžio nustatymo kriterijai, detalizuojama neišvengiama žala, taip pat komisijos sprendimų priėmimo, kreipimosi į ekspertus žalos priežastims ir mastui įvertinti tvarka.
Numatyta, kad pacientams bus atlyginamos faktinės jų patirtos turtinės išlaidos vaistams, gydymo paslaugoms, išskyrus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, taip pat kitos su paciento priežiūra ar sveikatos atkūrimu susijusios pagrįstos ir būtinos išlaidos.
Nutarimu detalizuotas ir neturtinės žalos dydžio nustatymas, numatant balų skaičiavimo sistemą, kas leis asmenims patiems iš anksto įsivertinti savo teisėtus lūkesčius į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, patvirtinta, kad žala visuomet bus išmokama vienu kartu, neskaidant jos dalimis.
Taip pat reglamentuota, jog prašymai Komisijai galės būti pateikiami tiesiogiai arba per atstumą, t. y., galės būti pateikiami atvykus į SAM arba, pavyzdžiui, registruotu paštu, per kurjerį ar kitomis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis nustatyti žmogaus tapatybę. Numatyta, jog, visų pirma, bus įvertinama, ar prašymas ir pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, ir tik atitinkantys juos bus perduodami nagrinėjimui.
Kartu nustatyta Komisijos darbo organizavimo tvarka, t. y., numatyta, kad konkretų atvejį pristatys paskirtas Komisijos narys. Taip pat reglamentuota, kad Komisija sprendimus nesudėtingais atvejais, t. y., kai nereikia ekspertų išvadų ir kitų duomenų bei paaiškinimų, priims jau pirmajame posėdyje, kitais atvejais – vėlesniuose (surinkusi visus duomenis, išvadas ir paaiškinimus) ir kita.
Vyriausybė jau yra įgaliojusi Valstybinę ligonių kasą (VLK) administruoti sąskaitą, kurioje bus kaupiamos gydymo įstaigų įmokos pacientams padarytai žalai atlyginti.
„Žalos be kaltės“ modeliu numatyta, kad pacientas, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos, gali kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį. Visus įrodymus ir dokumentus dėl žalos padarymo fakto ir jos sąsajų su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis bei jos neišvengiamumo rinks pati Komisija.
Komisija sprendimą atlyginti žalą priims nevertindama gydymo įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Tai mažins pacientų priešpriešą su gydymo įstaigomis bei medikais. Kartu „žalos be kaltės modelis“ skatins ne slėpti medikų klaidas, bet analizuoti jų priežastis bei iš jų mokytis siekiant geresnės paslaugų kokybės. Taip pat sumažės gynybinės medicinos efektas, nes sveikatos priežiūros specialistai galės pasitikėti savo kompetencija, būdami tikri dėl galimos žalos, jei ji padaryta ne tyčiniais mediko veiksmais, atlyginimo iš VLK administruojamos sąskaitos.
Be to, svarbūs ir pakeitimai, kad gydymo įstaigos nebeprivalės draustis civilinės atsakomybės draudimu. Įstaigų į VLK administruojamą sąskaitą sumokėtos įmokų sumos bus skiriamos pacientų žalai kompensuoti, kai iki šiol labai didelė įmokų dalis likdavo draudimo bendrovėms.
Įtvirtinta, kad mažosios gydymo įstaigos, t. y., teikiančios šeimos medicinos, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, turės mokėti 0,1 procento sieksiančias įmokas, skaičiuojant nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos pajamų už paslaugų teikimą, visos kitos – 0,2 procento. Numatyta, kad įmokos turės būti mokamos dalimis, kas ketvirtį. Pirmąją įmoką gydymo įstaigos turi sumokėti iki šių metų kovo 30 d.
Sveikatos apsaugos ministerijos informacija
