Nuo rugpjūčio 13 dienos papildomas priėmimas Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos LAMA BPO bendram priėmimui organizuoti skirtoje sistemoje vyksta ir į šalies profesinio mokymo įstaigas. Teikti prašymus internetu (http://profesinis.lamabpo.lt/) ir pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas gali baigusieji 10 klasių iki rugpjūčio 30 dienos, o baigusieji 12 klasių bei aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai ‒ iki rugpjūčio 28 dienos.
Besižvalgantys į profesinį mokymo turi iš ko rinktis. „Amato ir ypač reikalingų šiandien kvalifikacijų gali įgyti tiek jaunuoliai, tik ką baigę 10 klasių ir kartu siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą bei norintys sėkmingai pasiruošti brandos egzaminams, tiek abiturientai, pasinaudojantys galimybe įgyti kvalifikaciją vos per 10 mėnesių, tiek aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventai, norintys nemokamai persikvalifikuoti. Šiems žmonėms siūlome platų spektrą mokymo programų ‒ nuo keramiko iki programuotojo: turime 23 IT ir kompiuterijos, inžinerijos, vizualinių technologijų ir verslo administravimo krypčių mokymo programas,‟ ‒ vardija Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova.
Tarp pasirinkimų ‒ ir programuotojo profesija
Jei prieš keletą metų daugelis dar žiūrėjo skeptiškai į tai, kad profesinio mokymo įstaigos ruoš ir programuotojus, šiandien ‒ tai vienas iš profesinio mokymo progresyvumo ženklų. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras 2014 metais kartu su Lietuvos IT įmones vienijančiomis asociacijomis „Infobalt‟ ir „Tech City‟ bei sektoriaus įmonėmis ėmė ruošti Java programuotojus. Kartu įkurta „Akademija.IT‟ programuotojus ir testuotojus jau rengia ne tik Vilniuje, bet ir Kaune.
Programuotojų parengimo kokybę ir poreikį darbo rinkoje rodo iki 100 procentų kasmet siekiantys absolventų įsidarbinamumo rodikliai ir absolventų sėkmės istorijos. Prieš dvejus metus marketingo srityje dirbusi Evelina Daugirdaitė persikvalifikavo. Programuotoja pasakoja: „2015-aisias sužinojau, kad mano draugė įstojo į programavimą profesinėje mokykloje. Sekiau savo draugės progresą ir mačiau, kaip ji sėkmingai įsidarbino, ir buvo be galo laiminga savo pasirinkimu. Jos padrąsinta ėmiau mokytis savarankiškai, radau internetinius kursus, savarankiškai išmokau programavimo pagrindų ir laukiau priėmimo datos, kol galiausiai pati įstojau į Java programavimo mokymo programą. Mokantis man tikrai nebuvo lengva: tuo pačiu metu ir mokiausi, ir dirbau, į šalį nustūmiau savo asmeninį gyvenimą, nepaisiau socializacijos poreikių. Tikrai buvo sunku, bet tą įtemptą periodą suvaldžiau, galvodama, kaip man pasisekė, nes esu ten, kur noriu būti, ir darau tai, apie ką seniai svajojau.‟
Inžinerinė pramonė ‒ vis dar jaunuolių taikiklyje?
Lietuvoje skatinamas fizinių mokslų studijos: šalies aukštosioms ir profesinėms mokykloms valstybė skiria gausias valstybės finansuojamų vietų kvotas, o sektoriaus įmonės informuoja apie brangiai apmokamas darbo vietas. Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje inžinerinės pramonės darbdaviai ne mažiau nei bet kuri IT įmonė dairosi motyvuotų specialistų, kurių poreikis vis dar didesnis nei inžinerines specialybes pasirinkusių jaunuolių skaičius.
Šias tendencijas stebėdami profesinę mokyklą pasirinko Deivydas Saldukas ir Drąsutis Bitinas. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre Deivydas specialybę pasirinko, baigęs 10 klasių, o Drąsutis ‒ po 12 klasių atidėjo planus studijuoti universitete, pirmiausią panoręs įgyti praktinių įgūdžių.
Būsimas elektronikas jau rugsėjį tapsiantis dvyliktoku Deivydas tvirtina, kad profesinė mokyklą yra pajėgi vienu metu ruošti ir profesijai, ir brandos egzaminams. „Pasiruošimas egzaminams labai priklauso ne tik nuo mokyklos, bet ir nuo pačio mokinio noro. Technologinėje gimnazijoje dirba puikūs specialistai, kurie visada padeda, ypač jei mato, jog žmogus siekia geresnio rezultato. Reikia nepamiršti, jog tai yra mokykla, kuri jau ruošia mokinius gyvenimui, todėl suteikiama žymiai daugiau savarankiškumo ir galimybių pasireikšti pačiam. Man mano specialybė patinka, todėl jos mokytis tikrai nėra vargo, o ir pasiruošti egzaminams galima ne ką prasčiau nei gimnazijoje,‟ ‒ teigia D. Saldukas.
Tuo tarpu mechatroniką pasirinkęs Drąsutis studijų universitete atidėjimą motyvuoja poreikiu įgyti praktinių gebėjimų: „Įvertinau tą faktą, kad profesinėje mokykloje yra gaunama daugiau praktinių įgūdžių, o profesinė kvalifikacija yra įgyjama kur kas greičiau, tad ir karjerą galėsiu pradėti, negaišdamas laiko. Pradėjęs nuo sąlygiškai žemesnio laiptelio planuoju kilti aukštyn ir tobulintis, rinktis aukštojo mokslo studijas, jau apšilęs kojas kaip mechatronikos specialistas.‟
Mokiniai įvertina socialinę aplinką ir galimybes atsiskleisti
Iš Radviliškio į Vilnių troškusi atvykti Luka Kolesnikovaitė šia proga pasinaudojo įstojusi į sekretoriaus specialybę. „Žinojau, kad sekretorės pareigos reikalauja kruopštumo, apdairumo, dokumentų rengimo įgūdžių, gebėjimo valdyti gausią informaciją ir spręsti konfidencialius klausimus. Aš visada norėjau dirbti darbą, kuriame galėčiau realizuoti savo organizacinius gebėjimus ir parodyti atsakomybę. Svajojau dirbti biure, būti atsakinga už svarbias organizacijos funkcijas“, – savo motyvus atskleidžia mergina.
Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro absolventė pripažįsta ir tai, kad mokykloje atrado daugybę galimybių dalyvauti įvairiose veiklose. „Filmavausi televizijos laidoje, fotografavausi mokyklos pristatomojoje fotosesijoje, varžiausi smiginio rungtynėse, dalyvavau konkurse, kur galėjau parodyti savo žinias ir įgūdžius apie gimtąją kalbą, prisidėjau rengiant daugybę mokyklos renginių, teko juos vesti“, – vardija Luka ir priduria, – „Mokyklos pedagogai ir visa aplinka skatino ir palaikė, todėl man pavyko baigti mokslus aukščiausiais balais, nors vidurinėje mokytis sekėsi vidutiniškai – nebuvau labai aktyvi užklasinėse veiklose, tačiau čia man pavyko atsiskleisti.“
Mokyti ryžtasi sėkmingi savo srities profesionalai
Išskyrus Vilniaus Dailės akademiją jokia kita švietimo įstaiga Vilniaus regione neruošia keramikų, todėl jau penkerius metus Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre sėkmingai ruošiami dailiųjų keramiko dirbinių gamintojai. Vienas iš mokymo programos rengėjų – menininkas, tarptautinių ir nacionalinių parodų dalyvis, keramikas Valdas Pukevičius.
Apie savo pedagoginę patirtį V. Pukevičius pasakoja su neslepiamu džiaugsmu: „Išsipildė dar viena mano svajonė – aš visada norėjau mokyti. Pedagoginę keramikos meno literatūrą kaupiu jau nuo studijų laikų. Seniai tam intuityviai ruošiausi. Į mano gyvenimą visa tai įnešė tvarkos ir disciplinos.Man labai pasisekė. Manęs ir mokinių neskiria didžiulis amžiaus skirtumas, todėl man daug lengviau tarp jų sėti laisvės kultūrą.‟
Daugiau informacijos apie mokymo centre rengiamas mokymo programas galima rasti adresu www.vtvpmc.lt skiltyje „Stojantiems‟.
